LT/BG 6.1: Difference between revisions

Latest revision as of 08:10, 28 June 2018

Bhagavad-gītā, kokia ji yra - ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga

BG 5.29 - BG 6.2

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda

Tekstas 1

श्रीभगवानुवाच ।

अनाश्रितः कर्मफलं कार्यं कर्म करोति यः ।

स संन्यासी च योगी च न निरग्निर्न चाक्रियः ॥१॥

śrī-bhagavān uvāca

anāśritaḥ karma-phalaṁ

kāryaṁ karma karoti yaḥ

sa sannyāsī ca yogī ca

na niragnir na cākriyaḥ

Pažodinis vertimas

śrī-bhagavān uvāca — Viešpats tarė; anāśritaḥ — be prieglobsčio; karma-phalam — darbo rezultatų; kāryam — būtiną; karma — veiklą; karoti — atlieka; yaḥ — tas, kuris; saḥ — jis; sannyāsī — yra atsižadėjęs; ca — taip pat; yogī — mistikas; ca — taip pat; na — ne; niḥ — be; agniḥ — ugnies; na — nei; ca — taip pat; akriyaḥ — be pareigos.

Vertimas

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Ne tas yra atsižadėjęs ir ne tas tikrasis mistikas, kuris neužkuria aukuro ir neatlieka pareigos, o tas, kuris nelaukdamas savo darbo vaisių, atlieka darbą, kurį atlikti privalo.

Komentaras

Šiame skyriuje Viešpats aiškina, jog aštuonialypės yogos sistema skirta kontroliuoti protą ir jusles. Tačiau paprastiems žmonėms praktikuoti šią yogą pernelyg sunku, ypač Kali amžiuje. Nors šiame skyriuje ir rekomenduojama aštuonialypės yogos praktika, Viešpats pabrėžia, kad karma-yogos kelias, veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą, geresnis. Kiekvienas šiame pasaulyje dirba, kad išlaikytų šeimą ir ūkį, bet neatsiras nė vieno, kuris egocentriškai, ar egoekstensyviai neturėtų savų išskaičiavimų ir kaip nors nesiektų pasitenkinti. Kriterijus, pagal kurį galima spręsti, kiek tobulas žmogus, yra tai, ar jis veikia Kṛṣṇos labui, ar siekia mėgautis savo darbo vaisiais. Veikti su Kṛṣṇos sąmone – kiekvienos gyvosios esybės pareiga, nes pagal savo prigimtį visos jos yra neatskiriamos Aukščiausiojo dalelės. Kiekviena kūno dalis veikia viso kūno labui. Galūnės funkcionuoja ne save patenkindamos, o tam, kad tenkintų bendrą visumą. Taip ir gyvoji esybė, kuri veikia aukščiausios visumos vardan, o ne tam, kad tenkintų save, yra tobulas sannyāsis, tobulas yogas.

Kartais sannyāsiai klaidingai mano, kad jie atleisti nuo materialių pareigų, todėl jie nebeatlieka agnihotra yajñų (deginamųjų aukų). Tačiau iš tikrųjų jie yra savanaudžiai, nes jų tikslas – susivienyti su beasmeniu Brahmanu. Toks troškimas daug aukštesnis už visus materialius troškimus, tačiau ir jis turi savanaudiškumo elementų. Taip ir yogai mistikai, visiškai nutraukę materialią veiklą ir praktikuojantys yogą sėdėdami pusiau atmerktomis akimis, trokšta patenkinti savąjį „aš“. Tačiau Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nesavanaudiškai veikia vardan visumos. Jis netrokšta pasitenkinimo sau. Jo tikslas – patenkinti Kṛṣṇą, todėl toks žmogus – tobulas sannyāsis, tobulas yogas. Viešpats Caitanya, aukščiausias tikro atsižadėjimo pavyzdys, meldžiasi taip:

na dhanaṁ na janaṁ na sundarīṁ

kavitāṁ vā jagad-īśa kāmaye

mama janmani janmanīśvare

bhavatād bhaktir ahaitukī tvayi

„O Visagali Viešpatie, netrokštu aš nei turtų, nei gražių moterų. Nereikia man ir pasekėjų būrio. Vieno prašau – suteikti man nepriežastinę malonę pasiaukojus tarnauti Tau gyvenimas po gyvenimo.“

BG 5.29 - BG 6.2

@@ Line 2: / Line 2: @@
 <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 6| ŠEŠTAS SKYRIUS: Dhyana-yoga]]'''</div>
 <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.29| BG 5.29]] '''[[LT/BG 5.29|BG 5.29]] - [[LT/BG 6.2|BG 6.2]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 6.2| BG 6.2]]</div>
-{{RandomImageRU}}
+{{RandomImage|Lithuanian}}
 ==== Tekstas 1 ====
+<div class="devanagari">
+:श्रीभगवानुवाच ।
+:अनाश्रितः कर्मफलं कार्यं कर्म करोति यः ।
+:स संन्यासी च योगी च न निरग्निर्न चाक्रियः ॥१॥
+</div>
 <div class="verse">
-:''śrī-bhagavān uvāca''
+:śrī-bhagavān uvāca
-:''anāśritaḥ karma-phalaṁ''
-:''kāryaṁ karma karoti yaḥ''
-:''sa sannyāsī ca yogī ca''
-:''na niragnir na cākriyaḥ''
+:anāśritaḥ karma-phalaṁ
+:kāryaṁ karma karoti yaḥ
+:sa sannyāsī ca yogī ca
+:na niragnir na cākriyaḥ
 </div>
@@ Line 18: / Line 25: @@
 <div class="synonyms">
-śrī-bhagavān uvāca — Viešpats tarė; anāśritaḥ — be prieglobsčio; karma-phalam — darbo rezultatų; kāryam — būtiną; karma — veiklą; karoti — atlieka; yaḥ — tas, kuris; saḥ — jis; sannyāsī — yra atsižadėjęs; ca — taip pat; yogī — mistikas; ca — taip pat; na — ne; niḥ — be; agniḥ — ugnies; na — nei; ca — taip pat; akriyaḥ — be pareigos.
+''śrī-bhagavān uvāca'' — Viešpats tarė; ''anāśritaḥ'' — be prieglobsčio; ''karma-phalam'' — darbo rezultatų; ''kāryam'' — būtiną; ''karma'' — veiklą; ''karoti'' — atlieka; ''yaḥ'' — tas, kuris; ''saḥ'' — jis; ''sannyāsī'' — yra atsižadėjęs; ''ca'' — taip pat; ''yogī'' — mistikas; ''ca'' — taip pat; ''na'' — ne; ''niḥ'' — be; ''agniḥ'' — ugnies; ''na'' — nei; ''ca'' — taip pat; ''akriyaḥ'' — be pareigos.
 </div>
@@ Line 33: / Line 40: @@
 Kartais ''sannyāsiai'' klaidingai mano, kad jie atleisti nuo materialių pareigų, todėl jie nebeatlieka ''agnihotra yajñų'' (deginamųjų aukų). Tačiau iš tikrųjų jie yra savanaudžiai, nes jų tikslas – susivienyti su beasmeniu Brahmanu. Toks troškimas daug aukštesnis už visus materialius troškimus, tačiau ir jis turi savanaudiškumo elementų. Taip ir yogai mistikai, visiškai nutraukę materialią veiklą ir praktikuojantys yogą sėdėdami pusiau atmerktomis akimis, trokšta patenkinti savąjį „aš“. Tačiau Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nesavanaudiškai veikia vardan visumos. Jis netrokšta pasitenkinimo sau. Jo tikslas – patenkinti Kṛṣṇą, todėl toks žmogus – tobulas ''sannyāsis'', tobulas ''yogas''. Viešpats Caitanya, aukščiausias tikro atsižadėjimo pavyzdys, meldžiasi taip:
 :''na dhanaṁ na janaṁ na sundarīṁ''