LT/BG 18.54: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 54 ==== | ==== Tekstas 54 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:ब्रह्मभूतः प्रसन्नात्मा न शोचति न काङ्क्षति । | |||
:समः सर्वेषु भूतेषु मद्भक्तिं लभते पराम् ॥५४॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :brahma-bhūtaḥ prasannātmā | ||
: | :na śocati na kāṅkṣati | ||
: | :samaḥ sarveṣu bhūteṣu | ||
: | :mad-bhaktiṁ labhate parām | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
brahma-bhūtaḥ — vienovėje su Absoliutu; prasanna-ātmā — kupinas džiaugsmo; na — niekada; śocati — sielojasi; na — niekada; kāṅkṣati — trokšta; samaḥ — lygus; sarveṣu — visoms; bhūteṣu — gyvosioms esybėms; mat-bhaktim — pasiaukojimo tarnystę Man; labhate — pasiekia; parām — transcendenciją. | ''brahma-bhūtaḥ'' — vienovėje su Absoliutu; ''prasanna-ātmā'' — kupinas džiaugsmo; ''na'' — niekada; ''śocati'' — sielojasi; ''na'' — niekada; ''kāṅkṣati'' — trokšta; ''samaḥ'' — lygus; ''sarveṣu'' — visoms; ''bhūteṣu'' — gyvosioms esybėms; ''mat-bhaktim'' — pasiaukojimo tarnystę Man; ''labhate'' — pasiekia; ''parām'' — transcendenciją. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:58, 28 June 2018
Tekstas 54
- ब्रह्मभूतः प्रसन्नात्मा न शोचति न काङ्क्षति ।
- समः सर्वेषु भूतेषु मद्भक्तिं लभते पराम् ॥५४॥
- brahma-bhūtaḥ prasannātmā
- na śocati na kāṅkṣati
- samaḥ sarveṣu bhūteṣu
- mad-bhaktiṁ labhate parām
Pažodinis vertimas
brahma-bhūtaḥ — vienovėje su Absoliutu; prasanna-ātmā — kupinas džiaugsmo; na — niekada; śocati — sielojasi; na — niekada; kāṅkṣati — trokšta; samaḥ — lygus; sarveṣu — visoms; bhūteṣu — gyvosioms esybėms; mat-bhaktim — pasiaukojimo tarnystę Man; labhate — pasiekia; parām — transcendenciją.
Vertimas
Kas pasiekia tokią transcendentinę padėtį, tas išsyk patiria Aukščiausiąjį Brahmaną ir jį užlieja džiaugsmas. Jis niekada nesisieloja, nieko netrokšta ir yra lygus visoms gyvosioms esybėms. Tokiame būvyje jis pradeda su tyru pasiaukojimu tarnauti Man.
Komentaras
Impersonalistui pasiekti brahma-bhūtos būvį, susivienyti su Absoliutu – galutinis tikslas. O personalistas, tyras bhaktas, turi žengti dar toliau – atsidėti tyrai pasiaukojimo tarnystei. Taigi žmogus, tyrai ir pasiaukojamai tarnaujantis Aukščiausiajam Viešpačiui, jau yra išvadavimo būvyje, kuris vadinasi brahma-bhūta, arba vienovė su Absoliutu. Nepasiekus vienovės su Aukščiausiuoju, arba Absoliutu, tarnauti Jam neįmanoma. Absoliučiu požiūriu, tarp tarnaujančio ir to, kuriam tarnaujama, skirtumo nėra, ir vis dėlto aukštesne, dvasine, prasme jis egzistuoja.
Materialios būties sampratos požiūriu, veikla siekiant juslinių malonumų sukelia kančias, tačiau absoliučiame pasaulyje tiems, kurie tyrai pasiaukoję tarnauja, kančios nežinomos. Kṛṣṇą įsisąmoninusiam bhaktui nėra dėl ko sielotis ir ko trokšti. Kadangi Dievas yra pilnai sau pakankamas, tai ir gyvoji esybė, tarnaujanti Dievui su Kṛṣṇos sąmone, tampa sau pakankama. Ji tarsi upė, apsivaliusi nuo nešvarių vandenų. Tyras bhaktas negalvoja apie nieką, išskyrus Kṛṣṇą, todėl jis iš prigimties visada laimingas. Jis nesielvartauja praradęs kas materialu ir nesiekia materialios naudos, nes tarnaudamas Viešpačiui jaučia pilnatvę. Tyram bhaktui nereikia jokių materialių džiaugsmų, nes jis žino, kad kiekviena gyvoji esybė, kaip fragmentinė Aukščiausiojo Viešpaties dalelė, yra amžinas Jo tarnas. Materialiame pasaulyje jis nemato ką nors esant aukštesnės arba žemesnės padėties. Bet kokia padėtis materialiame pasaulyje tėra trumpalaikė, o bhakto nedomina vienadieniai, tai atsirandantys, tai išnykstantys dalykai. Ir akmuo, ir auksas jam turi lygią vertę. Toks yra brahma-bhūtos būvis, ir tyram bhaktui jis labai lengvai pasiekiamas. Šiame būties būvyje mintis apie susiliejimą su Aukščiausiuoju Brahmanu ar savo individualybės sunaikinimą atrodo pragaištinga, pasikėlimo į dangaus karalystę idėja tampa fantasmagorija, o juslės prilygsta gyvatėms su išlaužtais dantimis. Kaip nebaisi gyvatė su išlaužtais dantimis, taip nebaisios ir suvaldytos juslės. Materializmu užsikrėtusiems žmonėms pasaulis kupinas kančių, o bhaktams pasaulis yra beveik toks pat geras, kaip ir Vaikuṇṭha – dvasinis dangus. Didžiausia asmenybė materialioje visatoje bhaktui neatrodo svarbesnė už skruzdę. Pasiekti šį būvį galima Viešpaties Caitanyos, šiame amžiuje mokiusio tyros pasiaukojimo tarnystės, malone.