LT/BG 13.31: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 31 ==== | ==== Tekstas 31 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:यदा भूतपृथग्भावमेकस्थमनुपश्यति । | |||
:तत एव च विस्तारं ब्रह्म सम्पद्यते तदा ॥३१॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :yadā bhūta-pṛthag-bhāvam | ||
: | :eka-stham anupaśyati | ||
: | :tata eva ca vistāraṁ | ||
: | :brahma sampadyate tadā | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
yadā — kai; bhūta — gyvųjų esybių; pṛthak-bhāvam — atskiras esybes; eka-stham — esančias vienoje vietoje; anupaśyati — kas stengiasi pamatyti autoriteto dėka; tataḥ eva — nuo to laiko; ca — taip pat; vistāram — ekspansiją; brahma — Absoliutą; sampadyate — jis pasiekia; tadā — tada. | ''yadā'' — kai; ''bhūta'' — gyvųjų esybių; ''pṛthak-bhāvam'' — atskiras esybes; ''eka-stham'' — esančias vienoje vietoje; ''anupaśyati'' — kas stengiasi pamatyti autoriteto dėka; ''tataḥ eva'' — nuo to laiko; ''ca'' — taip pat; ''vistāram'' — ekspansiją; ''brahma'' — Absoliutą; ''sampadyate'' — jis pasiekia; ''tadā'' — tada. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:08, 28 June 2018
Tekstas 31
- यदा भूतपृथग्भावमेकस्थमनुपश्यति ।
- तत एव च विस्तारं ब्रह्म सम्पद्यते तदा ॥३१॥
- yadā bhūta-pṛthag-bhāvam
- eka-stham anupaśyati
- tata eva ca vistāraṁ
- brahma sampadyate tadā
Pažodinis vertimas
yadā — kai; bhūta — gyvųjų esybių; pṛthak-bhāvam — atskiras esybes; eka-stham — esančias vienoje vietoje; anupaśyati — kas stengiasi pamatyti autoriteto dėka; tataḥ eva — nuo to laiko; ca — taip pat; vistāram — ekspansiją; brahma — Absoliutą; sampadyate — jis pasiekia; tadā — tada.
Vertimas
Kai išmintingasis nebemato tarp būtybių jokių skirtumų, kuriuos sąlygoja skirtingi materialūs kūnai, ir regi, kaip būtybės yra pasklidusios visur, jis suvokia Brahmaną.
Komentaras
Žmogus, matantis, kad skirtingus gyvųjų esybių kūnus sukuria įvairūs individualios sielos norai, ir kad kūnai iš tikrųjų nesusiję su siela, regi tiesą. Vadovaudamiesi materialia būties samprata, kažką mes laikome pusdieviu, žmogumi, šunimi, kate etc. Toks regėjimas – materialus ir nėra teisingas, jį gimdo materiali būties samprata. Žuvus materialiam kūnui, dvasinė siela nepakinta. Įvairių tipų kūnus ji gauna dėl sąlyčio su materialia gamta. Pajėgus tai pamatyti įgyja dvasinį regėjimą. Nieko neskirstydamas pagal principą „žmogus“, „gyvūnas“, „aukštas“, „žemas“ etc., žmogus apvalys sąmonę ir išsiugdys Kṛṣṇos sąmonę, kuri atitinka jo dvasinį identiškumą. Kaip jis tuomet suvokia pasaulį, paaiškins kitas posmas.