LT/BG 14.15: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 15 ==== | ==== Tekstas 15 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:रजसि प्रलयं गत्वा कर्मसङ्गिषु जायते । | |||
:तथा प्रलीनस्तमसि मूढयोनिषु जायते ॥१५॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :rajasi pralayaṁ gatvā | ||
: | :karma-saṅgiṣu jāyate | ||
: | :tathā pralīnas tamasi | ||
: | :mūḍha-yoniṣu jāyate | ||
</div> | </div> | ||
Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
rajasi — aistroje; pralayam — sunaikinimą; gatvā — pasiekęs; karma-saṅgiṣu — tarp tų, kurie atlieka karminę veiklą; jāyate — gimsta; tathā — taip pat; pralīnaḥ — sunaikintas; tamasi — neišmanyme; mūḍha-yoniṣu — gyvūnų rūšyse; jāyate — gimsta. | ''rajasi'' — aistroje; ''pralayam'' — sunaikinimą; ''gatvā'' — pasiekęs; ''karma-saṅgiṣu'' — tarp tų, kurie atlieka karminę veiklą; ''jāyate'' — gimsta; ''tathā'' — taip pat; ''pralīnaḥ'' — sunaikintas; ''tamasi'' — neišmanyme; ''mūḍha-yoniṣu'' — gyvūnų rūšyse; ''jāyate'' — gimsta. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:13, 28 June 2018
Tekstas 15
- रजसि प्रलयं गत्वा कर्मसङ्गिषु जायते ।
- तथा प्रलीनस्तमसि मूढयोनिषु जायते ॥१५॥
- rajasi pralayaṁ gatvā
- karma-saṅgiṣu jāyate
- tathā pralīnas tamasi
- mūḍha-yoniṣu jāyate
Pažodinis vertimas
rajasi — aistroje; pralayam — sunaikinimą; gatvā — pasiekęs; karma-saṅgiṣu — tarp tų, kurie atlieka karminę veiklą; jāyate — gimsta; tathā — taip pat; pralīnaḥ — sunaikintas; tamasi — neišmanyme; mūḍha-yoniṣu — gyvūnų rūšyse; jāyate — gimsta.
Vertimas
Kas miršta apimtas aistros guṇos, tas gimsta tarp tų, kurie atlieka karminę veiklą, o kas miršta apimtas neišmanymo guṇos, tas gimsta gyvūnų karalystėje.
Komentaras
Kai kas mano, kad jeigu siela pasiekia žmogaus gyvybės formą, tai jau niekada nepuls žemiau. Tai neteisinga mintis. Pasak šio posmo, žmogus su išryškėjusiais neišmanymo guṇos požymiais po mirties degraduoja iki gyvūno gyvybės formos. Nuo šio lygmens jam vėl reikia evoliucionuoti, kad pasiektų žmogaus gyvybės formą. Todėl suvokusiems žmogaus gyvenimo svarbą reikėtų išsiugdyti dorybės guṇą, o po to tikro bendravimo dėka iškilti aukščiau visų guṇų ir pasiekti Kṛṣṇos sąmonę. Toks žmogaus gyvenimo tikslas. Antraip nėra jokių garantijų, kad žmogus vėl gims žmogumi.