LT/BG 17.1: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 1 ==== | ==== Tekstas 1 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:अर्जुन उवाच | |||
:ये शास्त्रविधिमुत्सृज्य यजन्ते श्रद्धयान्विताः । | |||
:तेषां निष्ठा तु का कृष्ण सत्त्वमाहो रजस्तमः ॥१॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :arjuna uvāca | ||
:ye śāstra-vidhim utsṛjya | |||
:yajante śraddhayānvitāḥ | |||
:teṣāṁ niṣṭhā tu kā kṛṣṇa | |||
:sattvam āho rajas tamaḥ | |||
</div> | </div> | ||
| Line 18: | Line 25: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; ye — tie, kurie; śāstra-vidhim — šventraščių taisykles; utsṛjya — atmetę; yajante — garbina; śraddhayā — visišką tikėjimą; anvitāḥ — turėdami; teṣām — jų; niṣṭhā — tikėjimas; tu — tačiau; kā — koks; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; sattvam — dorybės; āho — ar; rajaḥ — aistros; tamaḥ — neišmanymo. | ''arjunaḥ uvāca'' — Arjuna tarė; ''ye'' — tie, kurie; ''śāstra-vidhim'' — šventraščių taisykles; ''utsṛjya'' — atmetę; ''yajante'' — garbina; ''śraddhayā'' — visišką tikėjimą; ''anvitāḥ'' — turėdami; ''teṣām'' — jų; ''niṣṭhā'' — tikėjimas; ''tu'' — tačiau; ''kā'' — koks; ''kṛṣṇa'' — o Kṛṣṇa; ''sattvam'' — dorybės; ''āho'' — ar; ''rajaḥ'' — aistros; ''tamaḥ'' — neišmanymo. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:33, 28 June 2018
Tekstas 1
- अर्जुन उवाच
- ये शास्त्रविधिमुत्सृज्य यजन्ते श्रद्धयान्विताः ।
- तेषां निष्ठा तु का कृष्ण सत्त्वमाहो रजस्तमः ॥१॥
- arjuna uvāca
- ye śāstra-vidhim utsṛjya
- yajante śraddhayānvitāḥ
- teṣāṁ niṣṭhā tu kā kṛṣṇa
- sattvam āho rajas tamaḥ
Pažodinis vertimas
arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; ye — tie, kurie; śāstra-vidhim — šventraščių taisykles; utsṛjya — atmetę; yajante — garbina; śraddhayā — visišką tikėjimą; anvitāḥ — turėdami; teṣām — jų; niṣṭhā — tikėjimas; tu — tačiau; kā — koks; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; sattvam — dorybės; āho — ar; rajaḥ — aistros; tamaḥ — neišmanymo.
Vertimas
Arjuna paklausė: O Kṛṣṇa, kokia padėtis tų, kurie nesilaiko šventraščių principų, o garbina pagal savo įsivaizdavimą? Dorybė, aistra ar neišmanymas juos veikia?
Komentaras
Ketvirto skyriaus trisdešimt devintame posme sakoma, kad žmogus, ištikimas kokiam nors garbinimo būdui, palengva įgyja žinojimą ir pasiekia visišką ramybę ir gerovę. Šešioliktame skyriuje padaryta išvada, kad nesilaikantis šventraščių nurodomų principų yra asura, demonas, o kas griežtai jų laikosi – deva, arba pusdievis. O kokia padėtis to, kuris su tikėjimu laikosi taisyklių, apie kurias šventraščiai neužsimena? Dabar Kṛṣṇa išsklaidys šią Arjunos abejonę. Kas – dorybė, aistra ar neišmanymas lemia garbinimą tų, kurie patys susikuria Dievą, išsirinkę kokį žmogų ir sutelkę į jį savo tikėjimą? Ar tokie žmonės priartėja prie tobulybės? Ar gali jie ugdyti tikrąjį žinojimą ir pakilti į aukščiausią tobulumo pakopą? Ar sėkmingos pastangos tų, kurie nesilaiko šventraščių taisyklių, tačiau kažkuo tiki ir garbina dievus, pusdievius bei žmones? Apie visa tai Arjuna klausia Kṛṣṇos.