LT/BG 17.16: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 5: | Line 5: | ||
==== Tekstas 16 ==== | ==== Tekstas 16 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:मनः प्रसादः सौम्यत्वं मौनमात्मविनिग्रहः । | |||
:भावसंशुद्धिरित्येतत्तपो मानसमुच्यते ॥१६॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :manaḥ-prasādaḥ saumyatvaṁ | ||
: | :maunam ātma-vinigrahaḥ | ||
: | :bhāva-saṁśuddhir ity etat | ||
: | :tapo mānasam ucyate | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
manaḥ-prasādaḥ — proto pasitenkinimas; saumyatvam — nedviveidiškumas kitų atžvilgiu; maunam — rimtis; ātma — savojo „aš“; vinigrahaḥ — suvaldymas; bhāva — savo prigimties; saṁśuddhiḥ — apvalymas; iti — taip; etat — ši; tapaḥ — askezė; mānasam — proto; ucyate — sakoma, yra. | ''manaḥ-prasādaḥ'' — proto pasitenkinimas; ''saumyatvam'' — nedviveidiškumas kitų atžvilgiu; ''maunam'' — rimtis; ''ātma'' — savojo „aš“; ''vinigrahaḥ'' — suvaldymas; ''bhāva'' — savo prigimties; ''saṁśuddhiḥ'' — apvalymas; ''iti'' — taip; ''etat'' — ši; ''tapaḥ'' — askezė; ''mānasam'' — proto; ''ucyate'' — sakoma, yra. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 06:35, 28 June 2018
Tekstas 16
- मनः प्रसादः सौम्यत्वं मौनमात्मविनिग्रहः ।
- भावसंशुद्धिरित्येतत्तपो मानसमुच्यते ॥१६॥
- manaḥ-prasādaḥ saumyatvaṁ
- maunam ātma-vinigrahaḥ
- bhāva-saṁśuddhir ity etat
- tapo mānasam ucyate
Pažodinis vertimas
manaḥ-prasādaḥ — proto pasitenkinimas; saumyatvam — nedviveidiškumas kitų atžvilgiu; maunam — rimtis; ātma — savojo „aš“; vinigrahaḥ — suvaldymas; bhāva — savo prigimties; saṁśuddhiḥ — apvalymas; iti — taip; etat — ši; tapaḥ — askezė; mānasam — proto; ucyate — sakoma, yra.
Vertimas
O pasitenkinimas, paprastumas, rimtis, savitvarda ir savo būties apvalymas yra proto askezė.
Komentaras
Disciplinuoti protą – tai atitraukti jį nuo juslinių malonumų. Protą reikia išlavinti taip, kad jis nuolat galvotų apie tai, ką gera padaryti kitiems. Geriausias tokio lavinimo būdas – minčių rimtis. Reikia nenukrypti nuo Kṛṣṇos sąmonės ir visada vengti juslinių malonumų. Apvalyti savąją prigimtį – tai išsiugdyti Kṛṣṇos sąmonę. Protas pajunta pasitenkinimą tik tada, kai vengiama minčių apie juslinius malonumus. Kuo daugiau galvosime apie juslinius malonumus, tuo labiau būsime nepatenkinti. Šiais laikais mes be jokio reikalo leidžiame protui nevaržomai ieškoti įvairiausių malonumų, todėl jis negali pajusti pasitenkinimo. Geriausia išeitis šiuo atveju – užimti protą Vedų raštų studijomis, nes juose, pavyzdžiui, Purānose bei „Mahābhāratoje“, pasakojama daug teikiančių džiaugsmą istorijų. Pasinaudojus jų žiniomis, galima apsivalyti. Mintyse neturi likti vietos dviveidiškumui, reikia galvoti apie kitų gerovę. Tylėti – tai nuolat mąstyti apie dvasinę savivoką. Šia prasme, Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus yra visiškai tylus. Suvaldyti protą – tai atitraukti mintis nuo juslinių malonumų. Turime būti tiesūs savo poelgiais ir tuo būdu apvalyti savo būtį. Visos tos savybės kartu paėmus ir sudaro proto veiklos askezę.