LT/BG 3.37: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 3| TREČIAS SKYRIUS: Karma-yoga]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 3| TREČIAS SKYRIUS: Karma-yoga]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 3.36| BG 3.36]] '''[[LT/BG 3.36|BG 3.36]] - [[LT/BG 3.38|BG 3.38]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 3.38| BG 3.38]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 3.36| BG 3.36]] '''[[LT/BG 3.36|BG 3.36]] - [[LT/BG 3.38|BG 3.38]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 3.38| BG 3.38]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 37 ==== | ==== Tekstas 37 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:श्रीभगवानुवाच । | |||
:काम एष क्रोध एष रजोगुणसमुद्भवः । | |||
:महाशनो महापाप्मा विद्ध्येनमिह वैरिणम् ॥३७॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :śrī-bhagavān uvāca | ||
:kāma eṣa krodha eṣa | |||
:rajo-guṇa-samudbhavaḥ | |||
:mahāśano mahā-pāpmā | |||
:viddhy enam iha vairiṇam | |||
</div> | </div> | ||
| Line 18: | Line 25: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
śrī-bhagavān uvāca — Dievo Asmuo tarė; kāmaḥ — geismas; eṣaḥ — tas; krodhaḥ — pyktis; eṣaḥ — tas; rajaḥ-guṇa — iš aistros guṇos; samudbhavaḥ — gimęs; mahā-aśanaḥ — visa ryjantis; mahā-pāpmā — didžiai nuodėmingas; viddhi — žinoki; enam — šis; iha — materialiame pasaulyje; vairiṇam — didžiausias priešas. | ''śrī-bhagavān uvāca'' — Dievo Asmuo tarė; ''kāmaḥ'' — geismas; ''eṣaḥ'' — tas; ''krodhaḥ'' — pyktis; ''eṣaḥ'' — tas; ''rajaḥ-guṇa'' — iš aistros guṇos; ''samudbhavaḥ'' — gimęs; ''mahā-aśanaḥ'' — visa ryjantis; ''mahā-pāpmā'' — didžiai nuodėmingas; ''viddhi'' — žinoki; ''enam'' — šis; ''iha'' — materialiame pasaulyje; ''vairiṇam'' — didžiausias priešas. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 07:42, 28 June 2018
Tekstas 37
- श्रीभगवानुवाच ।
- काम एष क्रोध एष रजोगुणसमुद्भवः ।
- महाशनो महापाप्मा विद्ध्येनमिह वैरिणम् ॥३७॥
- śrī-bhagavān uvāca
- kāma eṣa krodha eṣa
- rajo-guṇa-samudbhavaḥ
- mahāśano mahā-pāpmā
- viddhy enam iha vairiṇam
Pažodinis vertimas
śrī-bhagavān uvāca — Dievo Asmuo tarė; kāmaḥ — geismas; eṣaḥ — tas; krodhaḥ — pyktis; eṣaḥ — tas; rajaḥ-guṇa — iš aistros guṇos; samudbhavaḥ — gimęs; mahā-aśanaḥ — visa ryjantis; mahā-pāpmā — didžiai nuodėmingas; viddhi — žinoki; enam — šis; iha — materialiame pasaulyje; vairiṇam — didžiausias priešas.
Vertimas
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Tai – geismas, Arjuna. Jis gimsta susilietus su materialiąja aistros guṇa, o paskui virsta pykčiu. Jisai – nuodėmingasis, viską šiame pasaulyje ryjantis priešas.
Komentaras
Kai gyvoji esybė susiliečia su materialia kūrinija, amžina gyvosios esybės meilė Kṛṣṇai, susidūrusi su aistros guṇa, virsta geismu. Kitaip sakant, meilės Dievui jausmas virsta geismu, kaip pienas, įmaišius į jį rūgštaus tamarindo – jogurtu. Nepatenkintas geismas perauga į įniršį, įniršis – į iliuziją, o iliuzija pratęsia materialųjį egzistavimą. Taigi geismas – mirtinas gyvosios esybės priešas, tiktai jis verčia tyrą gyvąją esybę kalėti materialiame pasaulyje. Pykčiu ir jo pasekmėm reiškiasi neišmanymo guṇa. Jeigu laikydamasis nurodytų gyvenimo ir elgesio normų žmogus neleidžia aistros guṇai degraduoti iki neišmanymo, bet pakyla iki dorybės, jis pajunta dvasinio gyvenimo skonį ir gali išsigelbėti nuo pykčio ir jį lydinčio nuosmukio.
Aukščiausiasis Dievo Asmuo išsklinda daugybe ekspansijų, siekdamas plėtoti nuolat augančią Savo dvasinę palaimą, ir gyvosios esybės yra neatskiriamos tos dvasinės palaimos dalelytės. Jos irgi iš dalies nepriklausomos, bet neteisingai pasinaudojus nepriklausomybe, kai polinkis tarnauti virsta noru tenkinti jusles, jas užvaldo geismas. Šį materialųjį pasaulį Viešpats sukūrė duodamas sąlygotoms sieloms galimybę tenkinti savo geidulingus polinkius; kai ilgalaikė, geismų sąlygota veikla atves gyvąsias esybes į aklavietę, jos ims teirautis, kokia tikroji jų padėtis.
Tokiu teiginiu ir prasideda „Vedanta-sūtra“, kurioje yra sakoma: athāto brahma-jijñāsā – reikia teirautis apie Aukščiausiąjį. O Aukščiausiasis „Śrīmad-Bhāgavatam“ nusakomas kaip janmādy asya yato ‘ nvayād itarataś ca – „Visa ko pradžia yra Aukščiausiasis Brahmanas.“ Taigi Aukščiausiajame slypi ir geismo pradas. Bet jeigu geismas paverčiamas meile Aukščiausiajam, Kṛṣṇos sąmone, kitaip sakant, troškimu patenkinti Kṛṣṇą – tai ir geismą, ir pyktį galima sudvasinti. Hanumānas, Viešpaties Rāmos didis tarnas, išliejo savo pyktį sudegindamas Rāvaṇos aukso miestą, bet to dėka tapo didžiausiu Viešpaties bhaktu. Čia, „Bhagavad-gītoje“, Viešpats Kṛṣṇa irgi skatina Arjuną nukreipti pyktį į priešus ir tuo patenkinti Viešpatį. Taigi net geismas ir pyktis, panaudoti Kṛṣṇos labui, iš priešų virsta mūsų draugais.