LT/BG 3.40: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 3| TREČIAS SKYRIUS: Karma-yoga]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 3| TREČIAS SKYRIUS: Karma-yoga]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 3.39| BG 3.39]] '''[[LT/BG 3.39|BG 3.39]] - [[LT/BG 3.41|BG 3.41]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 3.41| BG 3.41]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 3.39| BG 3.39]] '''[[LT/BG 3.39|BG 3.39]] - [[LT/BG 3.41|BG 3.41]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 3.41| BG 3.41]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 40 ==== | ==== Tekstas 40 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:इन्द्रियाणि मनो बुद्धिरस्याधिष्ठानमुच्यते । | |||
:एतैर्विमोहयत्येष ज्ञानमावृत्य देहिनम् ॥४०॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :indriyāṇi mano buddhir | ||
: | :asyādhiṣṭhānam ucyate | ||
: | :etair vimohayaty eṣa | ||
: | :jñānam āvṛtya dehinam | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
indriyāṇi — juslės; manaḥ — protas; buddhiḥ — intelektas; asya — to geismo; adhiṣṭhānam — buvimo vieta; ucyate — vadinasi; etaiḥ — visų tų; vimohayati — klaidina; eṣaḥ — tas geismas; jñānam — išmanymą; āvṛtya — aptemdo; dehinam — įkūnyto. | ''indriyāṇi'' — juslės; ''manaḥ'' — protas; ''buddhiḥ'' — intelektas; ''asya'' — to geismo; ''adhiṣṭhānam'' — buvimo vieta; ''ucyate'' — vadinasi; ''etaiḥ'' — visų tų; ''vimohayati'' — klaidina; ''eṣaḥ'' — tas geismas; ''jñānam'' — išmanymą; ''āvṛtya'' — aptemdo; ''dehinam'' — įkūnyto. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 07:43, 28 June 2018
Tekstas 40
- इन्द्रियाणि मनो बुद्धिरस्याधिष्ठानमुच्यते ।
- एतैर्विमोहयत्येष ज्ञानमावृत्य देहिनम् ॥४०॥
- indriyāṇi mano buddhir
- asyādhiṣṭhānam ucyate
- etair vimohayaty eṣa
- jñānam āvṛtya dehinam
Pažodinis vertimas
indriyāṇi — juslės; manaḥ — protas; buddhiḥ — intelektas; asya — to geismo; adhiṣṭhānam — buvimo vieta; ucyate — vadinasi; etaiḥ — visų tų; vimohayati — klaidina; eṣaḥ — tas geismas; jñānam — išmanymą; āvṛtya — aptemdo; dehinam — įkūnyto.
Vertimas
Geismo buveinė – juslės, protas ir intelektas. Jų padedamas, geismas aptemdo tikrąjį gyvosios esybės išmanymą ir ją paklaidina.
Komentaras
Priešas užgrobė visas strategines pozicijas sąlygotos sielos kūne, ir Viešpats Kṛṣṇa jas nurodo, kad norintysis nugalėti priešą žinotų, kur jo ieškoti. Protas – juslinės veiklos centras, todėl klausantis apie juslių objektus būtent prote kyla visos juslinių malonumų idėjos, taip protas ir juslės tampa savotiška geismo saugykla. Vėliau tų geidulingų polinkių sankaupa tampa intelekto sritis. Intelektas yra artimiausias dvasinės sielos kaimynas. Geismo apimtas intelektas primeta dvasinei sielai klaidingą savimonę ir priverčia tapatinti save su materija, taigi ir su protu bei juslėmis. Dvasinė siela vis labiau atsiduoda materialiems jusliniams malonumams ir klaidingai laiko juos tikrąja laime. Toks neteisingas dvasinės sielos susitapatinimas su materija puikiai aprašytas „Śrīmad-Bhāgavatam“ (10.84.13):
- yasyātma-buddhiḥ kuṇape tri-dhātuke
- sva-dhīḥ kalatrādiṣu bhauma ijya-dhīḥ
- yat-tīrtha-buddhiḥ salile na karhicij
- janeṣv abhijñeṣu sa eva go-kharaḥ
„Žmogus, kuris kūną, sudarytą iš trijų pradmenų, tapatina su savuoju „aš“ ir kuris šalutinius kūno produktus laiko savo giminaičiais, kuris garbina gimtąją žemę ir lanko šventas vietas tik norėdamas apsiplauti, o ne tam, kad susitiktų su žmonėmis, turinčiais transcendentinių žinių, – prilygsta asilui ar karvei.“