LT/BG 3.9: Difference between revisions

Latest revision as of 07:46, 28 June 2018

Bhagavad-gītā, kokia ji yra - TREČIAS SKYRIUS: Karma-yoga

BG 3.8 - BG 3.10

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda

Tekstas 9

यज्ञार्थात्कर्मणोऽन्यत्र लोकोऽयं कर्मबन्धनः ।

तदर्थं कर्म कौन्तेय मुक्तसङ्गः समाचर ॥९॥

yajñārthāt karmaṇo ’nyatra

loko ’yaṁ karma-bandhanaḥ

tad-arthaṁ karma kaunteya

mukta-saṅgaḥ samācara

Pažodinis vertimas

yajña-arthāt — atliktas tiktai vardan Yajños, tyViṣṇu; karmaṇaḥ — nei darbas; anyatra — kitoks; lokaḥ — pasaulyje; ayam — šiame; karma-bandhanaḥ — veiklos pančiai; tat — Jo; artham — vardan; karma — darbą; kaunteya — o Kuntī sūnau; mukta-saṅgaḥ — išsivadavęs nuo prisirišimų; samācara — daryk tobulai.

Vertimas

Veikla turi būti atliekama kaip auka Viṣṇu, kitaip ji bus vergystės materialiame pasaulyje priežastis. Todėl, o Kuntī sūnau, atlik savo nurodytas pareigas siekdamas Jį patenkinti ir visada būsi laisvas.

Komentaras

Norėdami išlaikyti kūną, visi turime dirbti; nurodytos pareigos, atitinkančios tam tikrą socialinę padėtį ir savybes, sumanytos taip, kad būtų pasiektas šis tikslas. Yajña reiškia „Viešpatį Viṣṇu“ arba „aukojimo apeigas“. Visos aukojimo apeigos yra skirtos patenkinti Viešpatį Viṣṇu. Vedos sako: yajño vai viṣṇuḥ. Kitaip sakant, į tikslą veda ir nurodytų yajñų atlikimas, ir tiesioginė tarnystė Viešpačiui Viṣṇu. Todėl ir Kṛṣṇos sąmonė yra yajña, kurią rekomenduoja šis posmas. Varṇāśramos institucijos tikslas irgi – patenkinti Viešpatį Viṣṇu. Varṇāśramācāravatā puruṣena paraḥ pumān/ viṣṇur ārādhyate („Viṣṇu Purāṇa“ 3.8.8).

Todėl kiekvienas turi dirbti siekdamas patenkinti Viṣnu. Kitokia veikla materialiame pasaulyje bus vergystės priežastis, nes ir geri, ir blogi darbai sukelia atoveikį, o atoveikis – nesvarbu, koks jis būtų – supančioja veikėją. Todėl siekiant patenkinti Kṛṣṇą (arba Viṣṇu), turime veikti įsisąmoninę Kṛṣṇą. Kai šitaip veikiame, esame išsivadavę. Veikti įsisąmoninus Kṛṣṇą – didis menas; kad jo išmoktume, iš pradžių reikia prityrusio vadovo. Turime uoliai darbuotis vadovaujami prityrusio Viešpaties Kṛṣṇos bhakto arba paklusti tiesioginiams Viešpaties Kṛṣṇos nurodymams (tokią galimybę gavo Arjuna). Reikia viską daryti ne dėl juslinio pasitenkinimo, bet siekiant patenkinti Kṛṣṇą. Tai ne tik išgelbės nuo veiklos atoveikio, bet ir tolydžio pakylės iki transcendentinės meilės tarnystės Viešpačiui, o ji – vienintelis kelias į Dievo karalystę.

BG 3.8 - BG 3.10

@@ Line 2: / Line 2: @@
 <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 3| TREČIAS SKYRIUS: Karma-yoga]]'''</div>
 <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 3.8| BG 3.8]] '''[[LT/BG 3.8|BG 3.8]] - [[LT/BG 3.10|BG 3.10]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 3.10| BG 3.10]]</div>
-{{RandomImageRU}}
+{{RandomImage|Lithuanian}}
 ==== Tekstas 9 ====
+<div class="devanagari">
+:यज्ञार्थात्कर्मणोऽन्यत्र लोकोऽयं कर्मबन्धनः ।
+:तदर्थं कर्म कौन्तेय मुक्तसङ्गः समाचर ॥९॥
+</div>
 <div class="verse">
-:''niyataṁ kuru karma tvaṁ''
+:yajñārthāt karmaṇo ’nyatra
-:''karma jyāyo hy akarmaṇaḥ''
+:loko ’yaṁ karma-bandhanaḥ
-:''śarīra-yātrāpi ca te''
+:tad-arthaṁ karma kaunteya
-:''na prasidhyed akarmaṇaḥ''
+:mukta-saṅgaḥ samācara
 </div>
@@ Line 17: / Line 21: @@
 <div class="synonyms">
-''niyatam'' — nurodytas; ''kuru'' — vykdyk; ''karma'' — pareigas; ''tvam'' — tu; ''karma'' — darbas; ''jyāyaḥ'' — geriau; ''hi'' — tikrai; ''akarmaṇaḥ'' — nei neveikimas; ''śarīra'' — kūno; ''yātrā'' — palaikymas; ''api'' — net; ''ca'' — taip pat; ''te'' — tavo; ''na'' — niekada; ''prasiddhyet'' — atliekamas; ''akarmaṇaḥ'' — be darbo.
+''yajña-arthāt'' — atliktas tiktai vardan Yajños, tyViṣṇu; ''karmaṇaḥ'' — nei darbas; ''anyatra'' — kitoks; ''lokaḥ'' — pasaulyje; ''ayam'' — šiame; ''karma-bandhanaḥ'' — veiklos pančiai; ''tat'' — Jo; ''artham'' — vardan; ''karma'' — darbą; ''kaunteya'' — o Kuntī sūnau; ''mukta-saṅgaḥ'' — išsivadavęs nuo prisirišimų; ''samācara'' — daryk tobulai.
 </div>
@@ Line 23: / Line 27: @@
 <div class="translation">
-Vykdyk nurodytą pareigą, nes tai geriau negu nedirbti. Nedirbdamas net savo fizinio kūno negalėsi išlaikyti.
+Veikla turi būti atliekama kaip auka Viṣṇu, kitaip ji bus vergystės materialiame pasaulyje priežastis. Todėl, o Kuntī sūnau, atlik savo nurodytas pareigas siekdamas Jį patenkinti ir visada būsi laisvas.
 </div>
@@ Line 29: / Line 33: @@
 <div class="purport">
-Yra daug pseudomedituotojų, nepagrįstai vadinančių save kilmingų tėvų vaikais, ir sumanių profesionalių skaitovų, kurie dedasi viską paaukoję dvasinio tobulėjimo vardan. Viešpats Kṛṣṇa nenorėjo, kad Arjuna veidmainiautų. Priešingai, Jis troško, kad Arjuna vykdytų nurodytas ''kṣatriyams'' pareigas. Arjuna buvo šeimos žmogus bei karvedys, todėl geriausia buvo nekeisti savo padėties ir toliau vykdyti nurodytas šeimą turinčio ''kṣatriyo'' religines pareigas. Tokia veikla palaipsniui išgrynina paprasto žmogaus širdį, apvalo nuo materijos nešvaros. Nei Viešpats, nei jokie religiniai raštai nepritaria tariamam atsižadėjimui, kuriuo siekiama materialiai apsirūpinti. Juk tam, kad palaikytum gyvybę, reikia ką nors dirbti. Nereikia pataikaujant savo užgaidoms atsisakyti darbo, neišgryninus materialistinių polinkių. Kiekvienas materialaus pasaulio gyventojas tikrai turi blogą polinkį viešpatauti materialioje gamtoje, kitaip sakant, polinkį į juslinius malonumus. Tokius nešvarius polinkius reikia apvalyti atliekant nurodytas pareigas. To nepadarius nederėtų atsisakyti darbo ir apsimesti transcendentalistu, gyvenant kitų sąskaita.
+Norėdami išlaikyti kūną, visi turime dirbti; nurodytos pareigos, atitinkančios tam tikrą socialinę padėtį ir savybes, sumanytos taip, kad būtų pasiektas šis tikslas. Yajña reiškia „Viešpatį Viṣṇu“ arba „aukojimo apeigas“. Visos aukojimo apeigos yra skirtos patenkinti Viešpatį Viṣṇu. Vedos sako: yajño vai viṣṇuḥ. Kitaip sakant, į tikslą veda ir nurodytų yajñų atlikimas, ir tiesioginė tarnystė Viešpačiui Viṣṇu. Todėl ir Kṛṣṇos sąmonė yra yajña, kurią rekomenduoja šis posmas. Varṇāśramos institucijos tikslas irgi – patenkinti Viešpatį Viṣṇu. Varṇāśramācāravatā puruṣena paraḥ pumān/ viṣṇur ārādhyate („Viṣṇu Purāṇa“ 3.8.8).
+Todėl kiekvienas turi dirbti siekdamas patenkinti Viṣnu. Kitokia veikla materialiame pasaulyje bus vergystės priežastis, nes ir geri, ir blogi darbai sukelia atoveikį, o atoveikis – nesvarbu, koks jis būtų – supančioja veikėją. Todėl siekiant patenkinti Kṛṣṇą (arba Viṣṇu), turime veikti įsisąmoninę Kṛṣṇą. Kai šitaip veikiame, esame išsivadavę. Veikti įsisąmoninus Kṛṣṇą – didis menas; kad jo išmoktume, iš pradžių reikia prityrusio vadovo. Turime uoliai darbuotis vadovaujami prityrusio Viešpaties Kṛṣṇos bhakto arba paklusti tiesioginiams Viešpaties Kṛṣṇos nurodymams (tokią galimybę gavo Arjuna). Reikia viską daryti ne dėl juslinio pasitenkinimo, bet siekiant patenkinti Kṛṣṇą. Tai ne tik išgelbės nuo veiklos atoveikio, bet ir tolydžio pakylės iki transcendentinės meilės tarnystės Viešpačiui, o ji – vienintelis kelias į Dievo karalystę.
 </div>