LT/BG 5.26: Difference between revisions
(Bhagavad-gita Compile Form edit) |
(Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists) |
||
| Line 2: | Line 2: | ||
<div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div> | <div style="float:left">'''[[Lithuanian - Bhagavad-gītā, kokia ji yra|Bhagavad-gītā, kokia ji yra]] - [[LT/BG 5| PENKTAS SKYRIUS: Karma-yoga – veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą]]'''</div> | ||
<div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.25| BG 5.25]] '''[[LT/BG 5.25|BG 5.25]] - [[LT/BG 5.27-28|BG 5.27-28]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.27-28| BG 5.27-28]]</div> | <div style="float:right">[[File:Go-previous.png|link=LT/BG 5.25| BG 5.25]] '''[[LT/BG 5.25|BG 5.25]] - [[LT/BG 5.27-28|BG 5.27-28]]''' [[File:Go-next.png|link=LT/BG 5.27-28| BG 5.27-28]]</div> | ||
{{ | {{RandomImage|Lithuanian}} | ||
==== Tekstas 26 ==== | ==== Tekstas 26 ==== | ||
<div class="devanagari"> | |||
:कामक्रोधवियुक्तानां यतीनां यतचेतसाम् । | |||
:अभितो ब्रह्मनिर्वाणं वर्तते विदितात्मनाम् ॥२६॥ | |||
</div> | |||
<div class="verse"> | <div class="verse"> | ||
: | :kāma-krodha-vimuktānāṁ | ||
: | :yatīnāṁ yata-cetasām | ||
: | :abhito brahma-nirvāṇaṁ | ||
: | :vartate viditātmanām | ||
</div> | </div> | ||
| Line 17: | Line 21: | ||
<div class="synonyms"> | <div class="synonyms"> | ||
kāma — iš troškimų; krodha — ir pykčio; vimuktānām — išsivadavusiems; yatīnām — šventiesiems; yata-cetasām — kurie visiškai suvaldė protą; abhitaḥ — netrukus; brahma-nirvāṇam — išsivadavimas patyrus Aukščiausiąjį; vartate — yra; vidita-ātmanām — tiems, kurie pažino save. | ''kāma'' — iš troškimų; ''krodha'' — ir pykčio; ''vimuktānām'' — išsivadavusiems; ''yatīnām'' — šventiesiems; ''yata-cetasām'' — kurie visiškai suvaldė protą; ''abhitaḥ'' — netrukus; ''brahma-nirvāṇam'' — išsivadavimas patyrus Aukščiausiąjį; ''vartate'' — yra; ''vidita-ātmanām'' — tiems, kurie pažino save. | ||
</div> | </div> | ||
Latest revision as of 08:07, 28 June 2018
Tekstas 26
- कामक्रोधवियुक्तानां यतीनां यतचेतसाम् ।
- अभितो ब्रह्मनिर्वाणं वर्तते विदितात्मनाम् ॥२६॥
- kāma-krodha-vimuktānāṁ
- yatīnāṁ yata-cetasām
- abhito brahma-nirvāṇaṁ
- vartate viditātmanām
Pažodinis vertimas
kāma — iš troškimų; krodha — ir pykčio; vimuktānām — išsivadavusiems; yatīnām — šventiesiems; yata-cetasām — kurie visiškai suvaldė protą; abhitaḥ — netrukus; brahma-nirvāṇam — išsivadavimas patyrus Aukščiausiąjį; vartate — yra; vidita-ātmanām — tiems, kurie pažino save.
Vertimas
Kas neturi pykčio ir įveikė visus materialius troškimus, kas suvokė ir sudrausmino save, kas nuolat siekia tobulumo, tas netrukus išsivaduos, patirdamas Aukščiausiąjį.
Komentaras
Iš šventų asmenybių, visada siekiančių išsivaduoti, geriausia ta, kuri įsisąmonino Kṛṣṇą. Bhāgavatam patvirtina šią tiesą (4.22.39):
- yat-pāda-paṅkaja-palāśa-vilāsa-bhaktyā
- karmāśayaṁ grathitam udgrathayanti santaḥ
- tadvan na rikta-matayo yatayo ‘pi ruddha-
- sroto-gaṇās tam araṇaṁ bhaja vāsudevam
„Stenkis garbinti Vāsudevą, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, su pasiaukojimu tarnaudamas Jam. Netgi didieji išminčiai nepajėgia valdyti juslių taip sėkmingai, kaip tie, kurie tarnaudami Viešpaties lotosinėms pėdoms patiria transcendentinę palaimą, taip pakirsdami giliai įsišaknijusį karminės veiklos troškimą.“
Troškimas mėgautis karminės veiklos rezultatais taip giliai įsišaknijęs sąlygotoje sieloje, kad net didieji išminčiai, nepaisant didžių pastangų, sunkiai užgniaužia tokius norus. Tačiau Viešpaties bhaktas, nuolat su pasiaukojimu tarnaujantis Kṛṣṇai ir daug pasiekęs savęs pažinimo srityje, netrukus išsivaduoja, patirdamas Aukščiausiąjį. Jis visada skendi transe, nes perprato savęs pažinimo mokslą. Galima pacituoti dar vieną posmą, analogišką ankstesniajam:
- darśana-dhyāna-saṁsparśair
- matsya-kūrma-vihaṅgamāḥ
- svāny apatyāni puṣṇanti
- tathāham api padma-ja
„Kad užaugintų savo palikuonis, žuvims, vėžliams ir paukščiams pakanka žvilgsnio, minties, prisilietimo. Taip ir Aš elgiuosi, o Padmaja!“
Kad užaugintų savo palikuonis, žuvims pakanka žiūrėti į juos. Vėžliui pakanka apie savuosius galvoti. Vėžlys padeda kiaušinius sausumoje, o pats vandenyje vis prisimena juos. Taip Kṛṣṇą įsisąmoninęs bhaktas, nors ir būdamas labai toli nuo Viešpaties buveinės, gali pasikelti į ją nuolatos galvodamas apie Viešpatį, t.y. atlikdamas Kṛṣṇos sąmonės veiklą. Materialios bėdos jo nekankina; toks būties būvis vadinamas brahma-nirvāṇa, o tai reiškia, kad žmogui, nuolat mintimis panirusiam į Aukščiausiąjį, materialios kančios nebeegzistuoja.