LT/BG 1.2
Tekstas 2
- सञ्जय उवाच
- दृष्ट्वा तु पाण्डवानीकं व्यूढं दुर्योधनस्तदा ।
- आचार्यमुपसंगम्य राजा वचनमब्रवीत् ॥२॥
- sañjaya uvāca
- dṛṣṭvā tu pāṇḍavānīkaṁ
- vyūḍhaṁ duryodhanas tadā
- ācāryam upasaṅgamya
- rājā vacanam abravīt
Pažodinis vertimas
sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; dṛṣṭvā — apžvelgęs; tu — bet; pāṇḍava-anikam — Pāṇḍavų karius; vyūdham — išsirikiavusius falangomis; duryodhanaḥ — karalius Duryodhana; tadā — tada; ācāryam — prie mokytojo; upasaṅgamya — prieidamas; rājā — karalius; vacanam — žodžius; abravīt — pasakė.
Vertimas
Sañjaya tare: O valdove, apžvelgęs kariuomenę, kurios dalinius išdėstė Pāṇḍu sūnūs, karalius Duryodhana prisiartino prie savo mokytojo ir prabilo į jį tokiais žodžiais.
Komentaras
Dhṛtarāṣṭra buvo aklas nuo gimimo. Deja, jis neturėjo ir dvasinio matymo. Karalius gerai žinojo, kad tokie pat akli religijos reikaluose ir jo sūnūs; jis buvo įsitikinęs, kad jie niekada neras bendros kalbos su dorovingos prigimties Pāṇḍavais. Jam vis nedavė ramybės mintis dėl šventos vietos įtakos. Sañjaya suvokė motyvus, paskatinusius Dhṛtarāṣṭrą domėtis padėtimi mūšio lauke. Norėdamas padrąsinti prislėgtą karalių, Sañjaya patikina, jog jo sūnūs nesirengia daryti jokių nuolaidų, nepaisant šventos vietos įtakos. Todėl Sañjaya ir pasakoja karaliui, kaip jo sūnus Duryodhana apžvelgė Pāṇḍavų karines pajėgas ir tučtuojau nuskubėjo pas kariuomenės vadą Droṇācāryą pranešti apie tikrąją padėtį. Nors, kaip sako posmas, Duryodhana – karalius, tačiau padėties rimtumas verčia jį kreiptis į kariuomenės vadą. Ši aplinkybė rodo jį esant gerą politiką. Tačiau išorinis diplomato šaunumas negalėjo nuslėpti baimės, kuri apėmė Duryodhaną išvydus išdėstytas Pāṇḍavų karines pajėgas.