LT/BG 3.29
Tekstas 29
- प्रकृतेर्गुणसम्मूढाः सज्जन्ते गुणकर्मसु ।
- तानकृत्स्नविदो मन्दान्कृत्स्नविन्न विचालयेत् ॥२९॥
- prakṛter guṇa-sammūḍhāḥ
- sajjante guṇa-karmasu
- tān akṛtsna-vido mandān
- kṛtsna-vin na vicālayet
Pažodinis vertimas
prakṛteḥ — materialios gamtos; guṇa — guṇų; sammūḍhāḥ — kurie apsigavo tapatindami save su materija; sajjante — jie užsiima; guṇa-karmasu — materialia veikla; tān — tuos; akṛtsna-vidaḥ — žmones su menku žinių kraičiu; mandān — vangius savęs pažinimui; kṛtsna-vit — turintis tikras žinias; na — ne; vicālayet — turi mėginti juos trikdyti.
Vertimas
Materialios gamtos guṇų suklaidinti tamsuoliai visa galva pasineria į materialią veiklą ir prisiriša prie jos. Bet išminčius neturi jų trikdyti, net jei tamsuolių atliekamos pareigos yra menkesnės dėl žinių stokos.
Komentaras
Neišmanantys žmonės klaidingai tapatina save su „grubiąja“ materialia sąmone, ir jų mąstymas kupinas materialių įvardijimų. Kūnas – tai materialios gamtos dovana. Tas, kuris prisirišęs prie kūniškos sąmonės, vadinamas manda, t.y. tinginiu, nieko nenutuokiančiu apie dvasinę sielą. Neišmanėlis savo kūną laiko savuoju „aš“, o kūniškus ryšius su kitais žmonėmis vadina giminystės saitais; jis garbina žemę, kurioje gavo kūną, o formalūs religiniai ritualai jam atrodo savitiksliai. Visuomeninė veikla, nacionalizmas, altruizmas – štai kelios žmonių su materialia sąmone veiklos sritys. Užburti skambių įvardijimų jie nuolat darbuojasi materialios veiklos srityje, o dvasinis pažinimas jiems atrodo mitas, kuriuo neverta domėtis. Tačiau išmanantis dvasinį gyvenimą žmogus neturėtų drumsti tokių užkietėjusių materialistų ramybės. Geriau ramiai atlikti savo dvasines pareigas. O tie paklydėliai verčiau tesilaiko pagrindinių dorovės principų – tegu nenaudoja prievartos ir užsiima materialia labdara.
Tamsuoliai nesugeba deramai įvertinti Kṛṣṇos sąmonės veiklos, todėl Viešpats Kṛṣṇa pataria negaišti brangaus laiko ir nedrumsti jų ramybės. Tačiau Viešpaties bhaktai yra maloningesni ir už Jį Patį, nes supranta, ko Viešpats siekia. Todėl jie nebijo rizikuoti ir netgi bendrauja su neišmanėliais, stengdamiesi įtraukti juos į Kṛṣṇos sąmonės veiklą, kuri yra absoliučiai būtina žmogui.