LT/BG 4.37
Tekstas 37
- यथैधांसि समिद्धोऽग्निर्भस्मसात्कुरुतेऽर्जुन ।
- ज्ञानाग्निः सर्वकर्माणि भस्मसात्कुरुते तथा ॥३७॥
- yathaidhāṁsi samiddho ’gnir
- bhasma-sāt kurute ’rjuna
- jñānāgniḥ sarva-karmāṇi
- bhasma-sāt kurute tathā
Pažodinis vertimas
yathā — kaip; edhāṁsi — malkas; samiddhaḥ — liepsnojanti; agniḥ — ugnis; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; arjuna — o Arjuna; jñāna-agniḥ — žinojimo ugnis; sarva karmāṇi — visus materialios veiklos atoveikius; bhasma-sāt — pelenais; kurute — paverčia; tathā — taip pat.
Vertimas
Kaip ugnies liežuviai malkas paverčia pelenais, taip, o Arjuna, žinojimo ugnis pelenais paverčia visus materialios veiklos atoveikius.
Komentaras
Tobulas savojo „aš“, Aukščiausiojo „Aš“ ir judviejų savitarpio ryšių suvokimas šiame posme lyginamas su ugnimi. Ta ugnis sudegina ne tiktai visus nedorų poelgių atoveikus, bet ir visų dorų poelgių atoveikius, paversdama juos pelenais. Atoveikis gali būti skirtingo išsivystymo lygio: besimezgantis atoveikis, vaisius duodantis atoveikis, patirtas atoveikis ir atoveikis a priori. Tačiau suvokimas apie gyvosios esybės prigimtinį būvį visa tai paverčia pelenais. Įgijus visišką žinojimą, bet koks atoveikis – tiek a priori, tiek a pasteriori – sunaikinamas. Vedose („Bṛhad-āraṇyaka Upaniṣada“ 4.4.22) pasakyta: ubhe uhaivaiṣa ete taraty amṛtaḥ sādhv-asādhūnī – žmogus įveikia ir dorų, ir nedorų darbų atoveikį.