LT/BG 8.25
Tekstas 25
- धूमो रात्रिस्तथा कृष्णः षण्मासा दक्षिणायनम् ।
- तत्र चान्द्रमसं ज्योतिर्योगी प्राप्य निवर्तते ॥२५॥
- dhūmo rātris tathā kṛṣṇaḥ
- ṣaṇ-māsā dakṣiṇāyanam
- tatra cāndramasaṁ jyotir
- yogī prāpya nivartate
Pažodinis vertimas
dhūmaḥ — dūmai; rātriḥ — naktis; tathā — taip pat; kṛṣṇaḥ — kai mėnulis dyla; ṣaṭ-māsāḥ — šeši mėnesiai; dakṣiṇa-ayanam — saulei krypstant į pietus; tatra — tada; cāndra-masam — Mėnulio planetą; jyotiḥ — šviesą; yogī — mistikas; prāpya — pasiekęs; nivartate — sugrįžta atgal.
Vertimas
Mistikas, išeinantis iš pasaulio migloje, naktį, kai mėnulis dyla, ar per tuos šešis mėnesius, kai saulė krypsta į pietus, pasiekia Mėnulio planetą, tačiau ir vėl grįžta atgal.
Komentaras
Trečioje „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmėje Kapila Mums užsimena apie tai, kad žmonės, sukaupę karminės veiklos patirtį ir išmanantys aukojimą, po mirties iš Žemės patenka į Mėnulį. Tos iškilnios sielos gyvena Mėnulyje apie 10000 metų (pusdievių skaičiavimais) ir džiaugiasi tenykščiu gyvenimu, gerdamos soma-rasą. Bet galų gale jos sugrįžta į Žemę. Tai reiškia, kad Mėnulyje gyvena aukštesnio lygio gyvosios būtybės, kurių gali ir nepatirti mūsų grubios juslės.