LT/BG 9.28
Tekstas 28
- शुभाशुभफलैरेवं मोक्ष्यसे कर्मबन्धनैः ।
- संन्यासयोगयुक्तात्मा विमुक्तो मामुपैष्यसि ॥२८॥
- śubhāśubha-phalair evaṁ
- mokṣyase karma-bandhanaiḥ
- sannyāsa-yoga-yuktātmā
- vimukto mām upaiṣyasi
Pažodinis vertimas
śubha — iš palankių; aśubha — ir nepalankių; phalaiḥ — rezultatų; evam — taip; mokṣyase — tu išsivaduosi; karma — darbo; bandhanaiḥ — pančių; sannyāsa — atsižadėjimo; yoga — yoga; yukta-ātmā — užėmęs protą; vimuktaḥ — išsivadavęs; mām — pas Mane; upaiṣyasi — tu ateisi.
Vertimas
Šitaip tu sutraukysi veiklos pančius ir išvengsi jos palankių ir nepalankių rezultatų. Sutelkęs į Mane protą ir veikdamas atsižadėjimo dvasia, tu išsivaduosi ir ateisi pas Mane.
Komentaras
Kas veikia su Kṛṣṇos sąmone, paklusdamas vadovavimui iš aukščiau, vadinamas yukta. Specialus terminas tam pažymėti – yukta-vairagya. Plačiau šį terminą Rūpa Gosvāmis aiškina taip:
- anāsaktasya viṣayān
- yathārham upayuñjataḥ
- nirbandhaḥ kṛṣṇa-sambandhe
- yuktaṁ vairāgyam ucyate
(„Bhakti-rasāmṛta-sindhu“ 2.255)
Rūpa Gosvāmis sako, kad gyvendami materialiame pasaulyje esame priversti veikti, negalime nutraukti veiklos. Jei veikiame, bet veiklos vaisius atiduodame Kṛṣṇai, tai tokia veikla vadinasi yukta-vairāgya. Kadangi tai tikras atsižadėjimas, veikėjo proto veidrodis apsivalo, ir tolygiai tobulėdamas dvasiškai jis galiausiai visiškai atsiduoda Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Taip jis išsivaduoja, ir čia nurodyta, kas tai per išsivadavimas – jis nesusivienija su brahmajyoti, bet įžengia į Aukščiausiojo Viešpaties planetą. Čia aiškiai pasakyta: mām upaiṣyasi – „jis ateina pas Mane“, sugrįžta namo, pas Dievą. Yra penkios išsivadavimo pakopos, ir čia ypač pabrėžiama, kad bhaktas, kuris nugyveno gyvenimą paklusdamas Aukščiausiojo Viešpaties valiai, pasiekia tokį lygį, kad palikęs kūną grįžta pas Dievą ir tiesiogiai bendrauja su Aukščiausiuoju Viešpačiu.
Kas visą gyvenimą nori pašvęsti Viešpačiui ir kam nieko daugiau nereikia, tas iš tikrųjų yra sannyāsis. Toks žmogus save visada suvokia kaip amžiną tarną, esantį Viešpaties aukščiausioje valioje. Todėl, kad ir ką jis darytų, daro tai Viešpaties labui. Bet kokią veiklą jis atlieka kaip tarnystę Viešpačiui. Jis neskiria daug dėmesio karminei veiklai ar Vedų nurodytoms pareigoms. Eiliniam žmogui privalu atlikti Vedose nurodytas pareigas. Nors kartais atrodo, kad tyras bhaktas, su atsidėjimu tarnaujantis Viešpačiui, veikia prieš Vedų nurodytas pareigas, iš tikrųjų taip nėra.
Todėl vaiṣṇavų autoritetai sako, kad net protingiausias žmogus negali suprasti tyro bhakto planų ir poelgių. Štai tie žodžiai: tāṅra vākya, kriyā, mudrā vijñeha nā bujhaya („Caitanya-caritāmṛta“, Madhya 23.39). Žmogus, kurio nuolatinis užsiėmimas yra tarnystė Viešpačiui, arba kuris visada galvoja ir kuria planus, kaip Jam patarnauti, turi būti laikomas jau dabar išsivadavusiu, o ateityje jam garantuotas grįžimas namo, atgal pas Dievą. Jis aukščiau materialistinės kritikos, kaip Kṛṣṇa visada aukščiau bet kokios kritikos.