LT/BG 10.34

Revision as of 05:33, 28 June 2018 by Vanibot (talk | contribs) (Vanibot #0019: LinkReviser - Revised links and redirected them to the de facto address when redirect exists)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 34

मृत्युः सर्वहरश्चाहमुद्भवश्च भविष्यताम् ।
कीर्तिः श्रीर्वाक्च नारीणां स्मृतिर्मेधा धृतिः क्षमा ॥३४॥
mṛtyuḥ sarva-haraś cāham
udbhavaś ca bhaviṣyatām
kīrtiḥ śrīr vāk ca nārīṇāṁ
smṛtir medhā dhṛtiḥ kṣamā

Pažodinis vertimas

mṛtyuḥ — mirtis; sarva-haraḥ — visa ryjanti; ca — taip pat; aham — Aš esu; udbhavaḥ — gimimas; ca — taip pat; bhaviṣyatām — viso to, kas bus; kīrtiḥ — šlovė; śrīḥ — vertenybė arba grožis; vāk — grakšti kalba; ca — taip pat; nārīṇām — moterų; smṛtiḥ — atmintis; medhā — išmintis; dhṛtiḥ — pastovumas; kṣamā — kantrybė.

Vertimas

Aš – viską ryjanti mirtis, bet Aš ir kuriantis pradas viso to, kas bus. Iš moterų Aš – šlovė, sėkmė, grakšti kalba, atmintis, išmintis, pastovumas bei kantrybė.

Komentaras

Žmogus miršta nuo tos akimirkos, kai išvysta pasaulį. Taip mirtis kas sekundę ėda kiekvieną gyvąją esybę, tačiau mirtimi tikrąja to žodžio prasme vadinamas paskutinysis jos kirtis. Toji mirtis – Kṛṣṇa. Visos gyvosios esybės vystosi ir patiria šešis esminius pokyčius: gimsta, auga, kurį laiką egzistuoja, dauginasi, vysta ir pagaliau išnyksta. Pirmasis pokytis – gimimas iš motinos įsčių – yra Kṛṣṇa. Atėjimas į pasaulį – visos gyvenimo veiklos pradžia.

Septynios išvardintos vertenybės – šlovė, sėkmė, grakšti kalba, atmintis, nuovoka, pastovumas ir kantrybė sudaro moteriškąjį pradą. Jas arba dalį jų turintis pelno šlovę. Teisuolio reputaciją užsitarnavęs žmogus išgarsėja. Sanskritas – tobula, todėl labai garsi kalba. Jeigu žmogus greitai įsidėmi tai, ką studijuoja, vadinasi, jis apdovanotas atmintimi, arba smṛti. O sugebėjimas ne tiktai skaityti įvairiausio pobūdžio knygas, bet ir suprasti jas bei praktiškai panaudoti yra dar viena vertenybė – nuovoka (medhā). Sugebėjimas įveikti nepastovumą vadinamas pastovumu, arba charakterio tvirtumu (dhṛti). O jeigu žmogus pasižymi daugeliu dorybių, tačiau yra nuolankus ir romus, jeigu tiek liūdesio, tiek džiaugsmo akimirką sugeba neprarasti savitvardos, jis pasižymi kantrybe (kṣamā).