LT/BG 11.43
Tekstas 43
- पितासि लोकस्य चराचरस्य
- त्वमस्य पूज्यश्च गुरुर्गरीयान् ।
- न त्वत्समोऽस्त्यभ्यधिकः कुतोऽन्यो
- लोकत्रयेऽप्यप्रतिमप्रभाव ॥४३॥
- pitāsi lokasya carācarasya
- tvam asya pūjyaś ca gurur garīyān
- na tvat-samo ’sty abhyadhikaḥ kuto ’nyo
- loka-traye ’py apratima-prabhāva
Pažodinis vertimas
pitā — tėvas; asi — Tu esi; lokasya — viso pasaulio; cara — judančio; acarasya — ir nejudančio; tvam — Tu esi; asya — šio; pūjyaḥ — vertas garbinimo; ca — taip pat; guruḥ — mokytojas; garīyān — šlovingas; na — niekada; tvat-samaḥ — Tau lygus; asti — yra; abhyadhikaḥ — didesnis; kutaḥ — ar gali būti; anyaḥ — kitas; loka-traye — trijose planetų sistemose; api — taip pat; apratima-prabhāva — o neaprėpiama galia.
Vertimas
Tu – viso kosminio pasaulio, viso to, kas juda ir nejuda, tėvas. Tu – jo garbinamas vadovas, vyriausias dvasinis mokytojas. Nėra Tau lygių ir niekas negali Tau prilygti. Tad ar gali būti kas nors didingesnis už Tave trijuose pasauliuose, o neaprėpiamos galios Viešpatie?
Komentaras
Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa, vertas pagarbos, lygiai kaip tėvas vertas savo sūnaus pagarbos. Jis – dvasinis mokytojas, nes Jis pirma perteikė Vedų tiesas Brahmai, o dabar dėsto „Bhagavad-gītą“ Arjunai. Todėl Jis ir yra pirminis dvasinis mokytojas, ir kiekvienas šių laikų bona fide dvasinis mokytojas turi priklausyti mokinių sekai, siekiančiai Kṛṣṇą. Kas nėra Kṛṣṇos atstovas, tas negali tapti transcendentinių dalykų mokytoju ar dvasiniu vadovu.
Viešpats bet kuriuo atžvilgiu yra vertas garbinimo. Jo didybė neišmatuojama. Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, niekas negali pranokti didybe, nes nei dvasiniame, nei materialiame pasaulyje nėra Jam lygaus ar už Jį viršesnio. Visi yra menkesni už Jį. Niekas negali Jo pranokti. Taip teigiama „Śvetāśvatara Upaniṣadoje“ (6.8):
- na tasya kāryaṁ karaṇaṁ ca vidyate
- na tat-samaś cābhyadhikaś ca dṛśyate
Kaip ir paprastas žmogus, Aukščiausiasis Viešpats Kṛṣṇa turi jusles ir kūną, tačiau tarp Jo juslių, Jo kūno, Jo proto ir Jo Paties nėra skirtumo. Kvailiai, kurie gerai nepažino Kṛṣṇos, sako, kad Jis skiriasi nuo Savo sielos, proto, širdies ir viso kito. Kṛṣṇa – absoliutas, todėl Jo veiksmai ir galybė – aukščiausi. Be to, pasakyta, kad nors Jo juslės ne tokios kaip mūsų, Jis gali atlikti bet kokią juslinę veiklą, todėl Jo juslės tobulos ir neribotos. Nėra už Jį didingesnio ar Jam lygaus – visi menkesni už Jį.
Aukščiausiojo Dievo Asmens žinojimas, jėga ir veikla yra transcendentiški. „Bhagavad-gītoje“ (4.9) sakoma:
- janma karma ca me divyam
- evaṁ yo vetti tattvataḥ
- tyaktvā dehaṁ punar janma
- naiti mām eti so ‘rjuna
Kas pažįsta transcendentinį Kṛṣnos kūną, veiklą ir tobulumą, tas, palikęs savo kūną, eina pas Jį ir daugiau nebegrįžta į šį kančių pasaulį. Taigi reikia žinoti, kad Kṛṣṇos veikla skiriasi nuo kitų. Geriausia šiuo atveju – laikytis Kṛṣṇos nurodymų, taip žmogus taps tobulas. Be to, pasakyta, kad niekas negali tapti Kṛṣṇos valdovu – visi yra Jo tarnai. „Caitanya-caritāmṛta“ (Ādi 5.142) patvirtina šią mintį: ekale īśvara kṛṣṇa, āra saba bhṛtya – tiktai Kṛṣṇa yra Dievas, visi kiti – Jo tarnai. Visi vykdo Jo įsakymus, ir niekas negali jiems nepaklusti. Visi veikia Jo nurodymu ir Jam prižiūrint. Kaip teigiama „Brahma-saṁhitoje“, Jis yra visų priežasčių priežastis.