LT/BG 12.17
Tekstas 17
- यो न हृष्यति न द्वेष्टि न शोचति न काङ्क्षति ।
- शुभाशुभपरित्यागी भक्तिमान्यः स मे प्रियः ॥१७॥
- yo na hṛṣyati na dveṣṭi
- na śocati na kāṅkṣati
- śubhāśubha-parityāgī
- bhaktimān yaḥ sa me priyaḥ
Pažodinis vertimas
yaḥ — tas, kuris; na — niekada; hṛṣyati — džiūgauja; na — niekada; dveṣṭi — liūdi; na — niekada; śocati — dejuoja; na — niekada; kāṅkṣati — trokšta; śubha — palankaus; aśubha — ir nepalankaus; parityāgī — atsižadėjęs; bhakti-mān — bhaktas; yaḥ — tas, kuris; saḥ — jis yra; me — Man; priyaḥ — brangus.
Vertimas
Toks bhaktas, kuris nei džiūgauja, nei liūdi, kuris dėl nieko nedejuoja ir nieko netrokšta, kuris atsižada ir palankių, ir nepalankių dalykų, yra labai brangus Man.
Komentaras
Tiek gavęs, tiek praradęs ką nors materialaus, tyras bhaktas nei džiūgauja, nei sielvartauja. Jis ne itin trokšta turėti sūnų ar mokinį, ir jeigu jų neturi, nesikremta. Jis nesisieloja, jeigu praranda tai, kas jam brangu, ir neliūdi, jei negauna to, ko nori. Jis transcendentalus visai palankiai ir nepalankiai, nuodėmingai veiklai. Jis pasiryžęs susidurti su bet kokiais pavojais – kad tik patenkintų Aukščiausiąjį Viešpatį. Niekas negali sukliudyti jam atlikti pasiaukojimo tarnystę. Toks bhaktas labai brangus Kṛṣṇai.