LT/BG 17.14
Tekstas 14
- देवद्विजगुरुप्राज्ञपूजनं शौचमार्जवम् ।
- ब्रह्मचर्यमहिंसा च शारीरं तप उच्यते ॥१४॥
- deva-dvija-guru-prājña-
- pūjanaṁ śaucam ārjavam
- brahmacaryam ahiṁsā ca
- śārīraṁ tapa ucyate
Pažodinis vertimas
deva — Aukščiausiojo Viešpaties; dvija — brahmanų; guru — dvasinio mokytojo; prājña — ir garbinimo vertų asmenybių; pūjanam — garbinimas; śaucam — švara; ārjavam — paprastumas; brahmacaryam — celibatas; ahiṁsā — prievartos nenaudojimas; ca — taip pat; śārīram — su kūnu susijusi; tapaḥ — askezė; ucyate — sakoma, yra.
Vertimas
Kūno askezė – tai Aukščiausiojo Viešpaties, brahmanų, dvasinio mokytojo, vyresniųjų, pavyzdžiui, tėvo bei motinos, gerbimas, švara, paprastumas, celibatas ir prievartos nenaudojimas.
Komentaras
Šiuo posmu Aukščiausiasis Dievas pradeda aiškinti įvairius askezės būdus. Iš pradžių Jis kalba apie kūno askezę. Reikia reikšti pagarbą ar mokytis ją reikšti Dievui, pusdieviams, tobulumo pasiekusiems ir kompetentingiems brahmanams, dvasiniam mokytojui bei vyresniesiems – tėvui, motinai ar žmogui, kuris gerai išmano Vedų žinojimą. Jiems turi būti rodoma derama pagarba. Reikia laikytis išorinės bei vidinės švaros ir mokytis elgesio paprastumo. Nedera daryti to, kas neleidžiama šventraščiuose. Šventraščiai pritaria tik vedybiniams lytiniams santykiams, nevedybiniai yra draudžiami. Tai ir vadinasi celibatu. Tokios yra kūno askezės rūšys.