LT/BG 17.15
Tekstas 15
- अनुद्वेगकरं वाक्यं सत्यं प्रियहितं च यत् ।
- स्वाध्यायाभ्यसनं चैव वाङ्मयं तप उच्यते ॥१५॥
- anudvega-karaṁ vākyaṁ
- satyaṁ priya-hitaṁ ca yat
- svādhyāyābhyasanaṁ caiva
- vāṅ-mayaṁ tapa ucyate
Pažodinis vertimas
anudvega-karam — kitų netrikdantys; vākyam — žodžiai; satyam — teisingi; priya — mieli; hitam — palankūs; ca — taip pat; yat — kurie; svādhyāya — Vedų studijavimo; abhyasanam — praktikos; ca — taip pat; eva — tikrai; vāk-mayam — balso; tapaḥ — askezė; ucyate — sakoma, yra.
Vertimas
Kalbos askezė pasireiškia tuo, kad sakomi teisingi, malonūs, palankūs, kitų netrikdantys žodžiai ir reguliariai cituojami Vedų raštai.
Komentaras
Mūsų kalba neturi trikdyti kitų žmonių. Žinoma, mokinių labui mokytojas sako tiesą, tačiau ne savo mokiniams jis neturėtų jaudinti proto, sakydamas visą tiesą. Tai jau kalbos askezė. Be to, nederėtų šnekėti niekų. Dvasininkų sluoksniuose įprasta kalbėti remiantis šventraščiais. Savo žodžius kalbantysis privalėtų paremti autoritetingo šventraščio citata. Be to, tie pokalbiai turėtų būti malonūs ausiai. Kalbančiajam jie teikia daug naudos ir iškelia žmonių visuomenę į aukštesnį lygį. Vedų raštai yra nepaprastai plačios apimties ir juos reikia studijuoti. Tokia yra kalbos askezė.