LT/BG 17.20
Tekstas 20
- दातव्यमिति यद्दानं दीयतेऽनुपकारिणे ।
- देशे काले च पात्रे च तद्दानं सात्त्विकं स्मृतम् ॥२०॥
- dātavyam iti yad dānaṁ
- dīyate ’nupakāriṇe
- deśe kāle ca pātre ca
- tad dānaṁ sāttvikaṁ smṛtam
Pažodinis vertimas
dātavyam — verta duoti; iti — taip; yat — ta, kuri; dānam — labdara; dīyate — yra duodama; anupakāriṇe — nepriklausomai nuo atlygio; deśe — tinkamoje vietoje; kāle — tinkamu laiku; ca — taip pat; pātre — tinkamai asmenybei; ca — ir; tat — ta; dānam — labdara; sāttvikam — dorybės guṇos; smṛtam — yra laikoma.
Vertimas
Labdara, teikiama iš pareigos, nelaukiant atlygio, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei jos vertam žmogui, yra dorybės guṇos.
Komentaras
Vedų raštuose rekomenduojama šelpti dvasine praktika užsiimantį žmogų, bet neskatinama teikti labdarą visiems iš eilės. Reikia visada pagalvoti, ar labdara padės dvasiškai tobulėti. Todėl labdarą rekomenduojama teikti šventoje vietoje arba šventyklose, mėnulio bei saulės užtemimų metu, mėnesio pabaigoje arba kompetentingam brahmanui ar vaiṣṇavui (bhaktui). Iš tokios labdaros nereikia tikėtis jokio atpildo. Kartais iš užuojautos išmalda duodama vargšams, tačiau jei žmogus jos nevertas, toks poelgis nepaskatins dvasinio tobulėjimo. Kitaip sakant, Vedų raštuose neapgalvota labdara nerekomenduojama.