LT/Prabhupada 0065 - Visi taps laimingais
Arrival Lecture -- Gainesville, July 29, 1971
Svečias moteris: Ar yra vietos šiame judėjime kitiems žmonėms, kurie netiesiogiai tarnauja Krišnai, o ne visą dieną giedoja Harė Krišna?
Prabhupada: Ne, procesas yra, kad kaip jūs pilate vandenį ant medžio šaknies, vanduo yra paskirstomas lapams, šakoms, šakelėms, ir jie lieka švieži. Bet jei laistote tik lapus, lapas išdžius, ir šakelės taip pat bus sausos. Jeigu jūs dedate maistą į pilvą, tada energija bus padalinta pirštui, jūsų plaukams, jūsų nagams ir viskam. O jei jūs paimate maistą į rankas ir neįdedate į skrandį, tuomet tai bus bevertis švaistymas. Taigi visos šios humanitarinės tarnybos yra bevertės, nes ten nėra Krišnos sąmonės. Jie bando tiek daug būdų, kaip tarnauti žmonių visuomenei, bet jie visi yra pasmerkti žlugti beverčiais mėginimais, nes nėra Krišnos sąmonės. Ir jei žmonės yra mokomi tapti Krišnos sąmoningais, tada automatiškai visi bus laimingi. Bet kuris prisijungęs, bet kuris išgirdęs, visi, kurie bendradarbiauja - visi bus laimingi. Taigi, mūsų procesas yra natūralus procesas. Jūs mylite Dievą, ir jei jūs ištikrųjų mylite Dievą, natūraliai jūs mylite visus. Panašiai kaip Krišną įsisamoninęs asmuo, kadangi jis myli Dievą, jis taip pat myli gyvūnus. Jis myli paukščius, žvėris, visus. Tačiau vadinamoji humanitarinė meilė reiškia jie myli kai kuriuos žmones, bet gyvūnai yra žudomi. Kodėl jie nemyli gyvūnų? Kadangi netobula. Bet Krišną įsisąmonęs žmogus niekada nužudys gyvūno ar sukels jam problemų. Bet tai yra visatos meilė. Jei jūs mylite tiktai savo brolį ar seserį, tai nėra universali meilė. Universali meilė reiškia, kad jūs mylite visus. Ta universali meilė gali būti sukurta su Krišnos sąmone, o ne kitaip.
Svečias moteris: aš žinau, kai kurie atsidavusieji turėjo nutraukti santykius, taip sakant, su savo materialaus pasaulio tėvais, ir tai suteikia jiems tam tikrą sielvartą, nes jų tėvai nesupranta. Dabar, ką jūs pasakote jiems, kad taptų lengviau?
Prabhupada: Na, berniukas, kuris yra Krišnos sąmonėje, jis atlieka geriausią tarnystę savo tėvams, šeimai, tautiečiams, visuomenei. Neįsisąmoninę Krišnos, kokią tarnystę jie duoda tėvams? Dažniausiai jie yra išsiskyrę. Bet, kaip Prahladas Maharadžas buvo puikus bhaktas o jo tėvas nebuvo bhaktas, tiek kad jo tėvas buvo nužudytas Nrisimhadevos, bet Prahlada Maharadžas, kai Viešpats įsakė jam priimti palaiminimus, Jis atsakė, kad "aš nesu pirklys, pone, kad atlikdamas Jums tarnystę aš imsiu kažką atgal. Atleiskite man. Nrisimhadeva buvo labai patenkintas: "Čia yra tyras bhaktas." Bet tas pats tyras bhaktas paprašė Viešpaties, "Mano Viešpatie, mano tėvas buvo ateistas, ir jis pridarė tiek daug įžeidimų, todėl aš maldauju, kad mano tėvas būtų išlaisvintas. " Ir Nrisimhadeva tarė: "Tavo tėvas jau išvaduotas, nes esi jo sūnus. Nepaisant visų jo įžeidimų, jis yra išvaduotas, nes esi jo sūnus. Ne tik tavo tėvas, bet tavo tėvo tėvas, jo tėvas iki septynių kartų, jie visi yra išvaduoti. " Taigi, jei šeimoje atsiranda vaišnavas, jis išvaduoja ne tik savo tėvą, bet ir jo tėvą, tėvo tėvą, tokiu būdu. Bet tai yra geriausia tarnystė šeimoi, tapti Krišnos sąmoningu. Tiesą sakant, tai įvyko. Vienas iš mano mokinių, Kārttikeya, jo motinai labai patiko bendruomenė, todėl kai jis norėdavo pamatyti savo motiną, motina sako: "Sėskis. Aš einu į šokių vakarėlį" Tokie buvo santykiai. Vis dėlto, kadangi šis berniukas yra įsisąmoninęs Krišną, jis daug kartų kalbėjo apie Krišną savo motinai, Mirties metu motina paklausė sūnaus: "Kur tavo Krišna? Ar Jis čia?" Ir iš karto, ji mirė. Tai reiškia, kad mirties metu ji prisiminė Krišną, ir iš karto ji buvo išvaduota. Tai teigiama Bhagavad-gitoje, yaṁ yaṁ vāpi smaran loke tyajaty ante kalevaram (BG 8.6). Jeigu mirties metu atmeni Krišną, tuomet gyvenimas yra sėkmingas. Taigi, ši mama, dėl savo Krišnos sąmoningo sūnaus, buvo išvaduota, netgi neatėjus į Krišnos sąmonę. Taigi tai yra nauda.