LT/Prabhupada 0786 - Belaukiant Jamaradžo bausmės
Lecture on SB 6.1.48 -- Dallas, July 30, 1975
Prabhupāda: Brahmačaris turėtų likti gurukuloje, iki 25 metų amžiaus. Jis yra mokomas. Tada jeigu guru mato, jog jam reikia vesti, jis keliauja namo ir veda. Priešingai, mokymasis skiriamas tam, kad išlikti brahmačiariu visą gyvenimą. Nėra poreikio pradėti... Nes ši žmogaus gyvybės forma yra skirta Dievo įsisąmoninimui. Ji neskirta lytiškai pasitenkinti ar juslių patenkinimui. Ji paprasčiausiai skirta... Štai yra galimybė suprasti žmogaus konstitucinę padėtį, jog jis yra dvasinė siela, o Krišna, arba Aukščiausias Viešpats, irgi yra dvasinė siela. Taigi dvasinė siela, individuali siela, yra neatskiriama Krišnos dalis. Todėl jos pareiga yra išlikti kartu su visuma. Panašiai kaip mechaninė dalis, rašymo mašinėlės varžtas: Jeigu varžtas pasilieka mašinėlėje, tada jis turi vertę. o jeigu varžtas yra ne rašymo mašinėlėje, jis neturi jokios vertės. Kam rūpi mažas varžtas? Tačiau kai to varžto reikia mašinėlėje, jus einate ir nusiperkate - jums reikės mokėti 5 dolerius. Kodėl? Kai varžtas yra sumontuotas mašinėlėje, jis turi vertę. Yra daugybė pavyzdžių. Panašiai kaip ugnies kibirkštis. Kai ugnis dega, jūs pamatysite mažas kibirkšties daleles, "fut! fut!". Tai labai gražu. Tai labai gražu, nes kibirkštis yra kartu su ugnimi. Ir kai tik kibirkštis palieka ugnį, ji nebeturi jokios vertės. Niekam nerūpi. Baigta. Panašiai, kol mes esame su Krišna, būdami neatskiriama Krišnos dalis, mes turime vertę. Ir kai tik mes atitrūkstame nuo Krišnos, tada mes nebeturime jokios vertės. Mes turėtumėme tai suprasti. Taigi, kaip išlaikyti save visada su Krišna, tai yra žmogaus gyvenimo tikslas. Ir jeigu mes to nedarome, tai yra nuodėminga. Tada mes tampame baudžiami, jog "Jums buvo suteiktas šansas suvokti save, Krišna ir savo santykį su Krišna. Jūs nepasinaudojote šiuo šansu." Ir siela yra nubaudžiama: "Gerai, vėl tapsi gyvūnu, vėl gimimo ir mirties rate."
Taigi mes turime būti labai labai atsargūs. Negalvokite, jog "Mes esame nepriklausomi, ir galime daryti bet kokias nesąmones, kurios man patinka." Tai labai rizikingas gyvenimas. Negalvokite taip kvailai. Yra taisyklės... Yra Jamaradžas. Kadangi mes esame Krišnos sūnūs.. Kai Krišna nori, jog "Šie Mano neišmanėliai sūnūs kenčia materialiame pasaulyje. Leiskime jiems grįžti namo," todėl Jis pasirodo asmeniškai. Yadā yadā hi dharmasya glānir bhavati bhārata, tadātmānaṁ sṛjāmyaham (BG 4.7). Jis trokšta jog, "Šie neišmanėliai, jie trūnija šiame materialiame pasaulyje, gyvenimas po gyvenimo. Tegul jie grįžta namo." Kadangi Jis yra labiau prieraišus. Taigi... Ir jeigu siela nepasinaudoja šiuo žmogaus gyvybės formos, pranašumu grįžti namo, atgal pas Dievą, tai yra nuodėminga. Tada ji yra nubaudžiama. Taigi išvada tokia jog kiekvienas turėtų imtis šio Krišnos sąmonės judėjimo; priešingai, jo laukia Jamaradžo bausmė.
Ačiū jums labai.
Atsidavusieji. Jaya Šrila Prabhupāda.