LT/BG 11.36
Tekstas 36
- arjuna uvāca
- sthāne hṛṣīkeśa tava prakīrtyā
- jagat prahṛṣyaty anurajyate ca
- rakṣāṁsi bhītāni diśo dravanti
- sarve namasyanti ca siddha-saṅghāḥ
Pažodinis vertimas
arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; sthāne — teisingai; hṛṣīka-īśa — o visų juslių valdove; tava — Tavo; prakīrtyā — šlove; jagat — visas pasaulis; prahṛṣyati — džiūgauja; anurajyate — susižavi; ca — ir; rakṣāṁsi — demonai; bhītāni — iš baimės; diśaḥ — į visas puses; dravanti — išsilaksto; sarve — visi; namasyanti — reiškia pagarbą; ca — taip pat; siddha-saṅghāḥ — tobuli žmonės.
Vertimas
Arjuna tarė: O juslių valdove, išgirdęs Tavo vardą, džiūgauja pasaulis, kiekvienas žavisi Tavimi. Nors tobulos būtybės pagarbiai Tau lenkiasi, demonai Tavęs bijo ir bėga į šalis. Taip ir turi būti.
Komentaras
Išgirdęs iš Kṛṣṇos apie Kurukṣetros mūšio baigtį, Arjuna prašviesėjo, ir būdamas didis Aukščiausiojo Dievo Asmens bhaktas bei draugas pasakė, kad visa tai, ką daro Kṛṣṇa – labai teisinga. Arjuna patvirtino tą mintį, kad Kṛṣṇa yra bhaktų globėjas ir jų garbinimo objektas, Jis naikina visas blogybes. Jo veiksmai vienodai geri visiems. Arjuna suprato, kad Kurukṣetros mūšį stebėjo daugybė kosminėje erdvėje susirinkusių pusdievių, siddhos ir išmintingos aukštesniųjų planetų būtybės, nes jame dalyvavo Pats Kṛṣṇa. Kai Arjuna išvydo Viešpaties visatos pavidalą, pusdieviai irgi jį matė ir džiaugėsi, o štai demonams ir ateistams Viešpaties šlovinimas buvo nepakenčiamas. Jiems įprasta bijoti visa naikinančio Aukščiausiojo Dievo Asmens pavidalo, tad išsigandę jie pasileido bėgti. Arjuna giria Kṛṣṇos elgesį su bhaktais ir ateistais. Bhaktas visuomet šlovina Viešpatį, nes žino, kad visa, ką Jis bedarytų, išganinga visiems.