LT/BG 15.9
Tekstas 9
- śrotraṁ cakṣuḥ sparśanaṁ ca
- rasanaṁ ghrāṇam eva ca
- adhiṣṭhāya manaś cāyaṁ
- viṣayān upasevate
Pažodinis vertimas
śrotram — ausyse; cakṣuḥ — akyse; sparśanam — lytėjime; ca — taip pat; rasanam — liežuvyje; ghrāṇam — uoslėje; eva — taip pat; ca — ir; adhiṣṭhāya — būdama; manaḥ — prote; ca — taip pat; ayam — ji; viṣayān — juslių objektais; upasevate — mėgaujasi.
Vertimas
Gavusi kitą grubų kūną, gyvoji esybė įgyja ir atitinkamo tipo ausis, akis, liežuvį, nosį ir lytėjimo organus, kurie telkiasi aplink protą. Taip ji mėgaujasi tam tikra juslių objektų grupe.
Komentaras
Kitaip sakant, jei gyvoji esybė savo sąmonę užteršia tokiomis savybėmis, kurios būdingos katėms ar šunims, kitą gyvenimą ji gauna šuns ar katės kūną ir mėgaujasi jo teikiamais malonumais. Pirminiame būvyje sąmonė yra tyra kaip vanduo. Tačiau į vandenį įmaišius dažų, jo spalva pasikeičia. Analogiškai, sąmonė yra tyra, nes siela yra tyra. Tačiau jos sąmonė kinta priklausomai nuo to, su kokiomis materialiomis guṇomis ji sąveikauja. Tikroji sąmonė yra Kṛṣṇos sąmonė. Todėl, kai žmogus įsisąmonino Kṛṣṇą, jo gyvenimas yra tyras. Tačiau sąmonei užsiteršus tam tikro tipo materialia mąstysena, kitą gyvenimą žmogaus siela gaus kūną, atitinkantį tą sąmonę. Nebūtinai tai vėl bus žmogaus kūnas; siela gali gauti katės, šuns, kiaulės, pusdievio kūną ar vieną iš daugybės kitų formų, juk gyvybės rūšių yra 8400000.