LT/BG 16.18
Tekstas 18
- ahaṅkāraṁ balaṁ darpaṁ
- kāmaṁ krodhaṁ ca saṁśritāḥ
- mām ātma-para-deheṣu
- pradviṣanto ’bhyasūyakāḥ
Pažodinis vertimas
ahaṅkāram — klaidingos savimonės; balam — jėgos; darpam — pasipūtimu; kāmam — geismo; krodham — pykčio; ca — taip pat; saṁśritāḥ — radę prieglobstį; mām — Mane; ātma — savo; para — ir kitų; deheṣu — kūnuose; pradviṣantaḥ — piktžodžiaujantys prieš; abhyasūyakāḥ — pavydūs.
Vertimas
Suklaidinti klaidingos savimonės, jėgos, pasipūtimo, geismo ir pykčio, demonai užsiplieskia pavydu Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, kuris glūdi ir jų pačių, ir kitų kūnuose, piktžodžiauja prieš tikrąją religiją.
Komentaras
Demoniškas žmogus visada nusiteikęs prieš Dievo viršenybę, nenori tikėti šventraščiais. Ir šventraščiai, ir pats Aukščiausiojo Dievo Asmens buvimas kelia jam pavydą, o to pavydo priežastis – „prestižas“, turtai ir jėga. Demonas nežino, kad šis gyvenimas – tai pasirengimas kitam, todėl kenkia ir kitiems, ir net pats sau. Jis prievartauja ir kitus, ir savo kūną. Jam nė motais aukščiausia Dievo Asmens valdžia, nes jis neturi žinių. Iš pavydo šventraščiams ir Aukščiausiajam Dievo Asmeniui jis pateikia melagingus argumentus, neigiančius Dievo buvimą, ir atmeta šventraščių autoritetą. Jis laiko save nepriklausomu ir lemiančiu kiekvieną savo poelgį. Demonas įsitikinęs, kad niekas negali lygintis su juo jėga, valdžia ir turtais, todėl mano, kad gali elgtis kaip užsigeidžia, ir niekas jo nesustabdys. O jei atsiranda priešas, galintis sukliudyti jam siekti vis didesnių juslinių malonumų, jis kuria planus, kaip jį pražudyti panaudojant savo jėgą.