LT/BG 4.19

Revision as of 13:21, 14 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 19

yasya sarve samārambhāḥ
kāma-saṅkalpa-varjitāḥ
jñānāgni-dagdha-karmāṇaṁ
tam āhuḥ paṇḍitaṁ budhāḥ

Pažodinis vertimas

yasya — kurio; sarve — visos; samārambhāḥ — pastangos; kāma — pagrįsto noru jusliškai pasitenkinti; saṅkalpa — ryžto; varjitāḥ — neturi; jñāna — tobulo žinojimo; agni — ugnimi; dagdha — sudegintas; karmāṇam — kieno darbas; tam — tą; āhuḥ — skelbia; paṇḍitam — išminčiumi; budhāḥ — žinantieji.

Vertimas

Tasai vadinamas tobulai žinančiu, kurio pastangos nenukreiptos į juslinį pasitenkinimą. Išminčiai teigia, kad jo darbų pasekmes jau sudegino tobulo žinojimo ugnis.

Komentaras

Tiktai pasiekus visišką žinojimą galima suvokti Kṛṣṇą įsisamoninusio žmogaus poelgius. Kadangi toks žmogus nesiekia juslinių malonumų, sakoma, kad tobulas žinojimas, t.y. suvokimas, kad jo tikroji padėtis – būti Aukščiausiojo Dievo Asmens amžinu tarnu, jau sudegino jo darbų pasekmes. Pasiekęs tokį tobulą žinojimą yra iš tiesų mokytas. Gilinti supratimą apie amžiną tarnystę Viešpačiui – tai panašu į ugnies įsiliepsnojimą. Tereikia įžiebti tokią ugnį, ir ji sudegins visos veiklos pasekmes.