LT/BG 4.33
Tekstas 33
- śreyān dravya-mayād yajñāj
- jñāna-yajñaḥ paran-tapa
- sarvaṁ karmākhilaṁ pārtha
- jñāne parisamāpyate
Pažodinis vertimas
śreyān — didesnė; dravya-mayāt — už materialios nuosavybės; yajñāt — auką; jñāna-yajñaḥ — aukų atnašavimas su išmanymu; parantapa — o priešų baudėjau; sarvam — visa; karma — veikla; akhilam — apskritai; pārtha — o Pṛthos sūnau; jñāne — žinojimu; parisamāpyate — vainikuojama.
Vertimas
O priešų baudėjau, atnašauti auką su išmanymu geriau, nei tiesiog aukoti materialią nuosavybę. Juk galų gale, o Pṛthos sūnau, visas veiksmo aukas vainikuoja transcendentinis žinojimas.
Komentaras
Visų aukų tikslas – pasiekti visiško žinojimo būvį, o po to atsikratyti materialių negandų ir galiausiai atsidėti transcendentinei meilės tarnystei Aukščiausiajam Viešpačiui (Kṛṣṇos sąmonei). Vis dėlto šios įvairių rūšių aukos apgaubtos paslaptimi, ir ją reikia žinoti. Kartais aukos skiriasi forma, kurią lemia aukotojo tikėjimas. Kai žmogaus tikėjimas pasiekia transcendentinio žinojimo stadiją, jis laikomas dvasiškai toliau pažengusiu nei tas, kuris aukoja tik materialius dalykus, bet neturi transcendentinio žinojimo, nes be jo aukos lygiavertės materialiems veiksmams ir neteikia jokios dvasinės naudos. Tikrojo žinojimo kulminacija yra Kṛṣṇos sąmonė – aukščiausia transcendentinio žinojimo stadija. Kai atnašaujant aukas nepuoselėjamas žinojimas, tai tėra tik materiali veikla. Tačiau aukojant su transcendentiniu žinojimu, atnašavimo veikla tampa dvasine. Priklausomai nuo aukotojo sąmonės būvio, atnašavimas vadinasi arba karma-kāṇḍa (karminė veikla), arba jñāna-kāṇḍa (pažinimas vardan tiesos). Geriau, kai aukos tikslas – žinojimas.