LT/BG 6.26
Tekstas 26
- yato yato niścalati
- manaś cañcalam asthiram
- tatas tato niyamyaitad
- ātmany eva vaśaṁ nayet
Pažodinis vertimas
yataḥ yataḥ — kad ir kur; niścalati — tikrai nuklystų; manaḥ — protas; cañcalam — permainingas; asthiram — nepastovus; tataḥ tataḥ — iš ten; niyamya — valdant; etat — jis; ātmani — savojo „aš“; eva — tikrai; vaśam — valdžion; nayet — turi būti sugrąžintas.
Vertimas
Kad ir kur nuklystų iš prigimties permainingas, nepastovus protas, būtina jį grąžinti savojo „aš“ valdžion.
Komentaras
Protas yra permainingos ir nepastovios prigimties. Tačiau save pažinęs yogas turi valdyti protą, o ne protas jį. Kas pažabojo protą, taigi ir jusles, vadinamas gosvāmiu, ar svāmiu, o savojo proto vergas vadinamas go-dāsa – juslių tarnu. Gosvāmis žino, kokia iš tikrųjų turėtų būti juslinė laimė. Transcendentinė juslinė laimė – tai būsena, kai juslės tarnauja Hṛṣīkeśai, t.y. aukščiausiajam juslių šeimininkui – Kṛṣṇai. Tarnystė Kṛṣṇai išgrynintais jutimais vadinasi Kṛṣṇos sąmone. Taip galima visiškai suvaldyti jusles. Maža to, toks yra aukščiausias yogos praktikos tobulumas.