LT/BG 6.27
Tekstas 27
- praśānta-manasaṁ hy enaṁ
- yoginaṁ sukham uttamam
- upaiti śānta-rajasaṁ
- brahma-bhūtam akalmaṣam
Pažodinis vertimas
praśānta — ramus, sukauptas į Kṛṣṇos lotosines pėdas; manasam — kurio protas; hi — tikrai; enam — tas; yoginam — yogas; sukham — laimę; uttamam — aukščiausią; upaiti — pasiekia; śānta-rajasam — nuraminęs aistrą; brahma-bhūtam — išsivadavimą tapatinant save su Absoliutu; akalmaṣam — atleidžiamas nuo atoveikio už visas praeities nuodėmes.
Vertimas
Yogas, kurio protas sutelktas į Mane, iš tiesų pasiekia aukščiausią transcendentinę laimę. Jis yra aukščiau aistros guṇos, suvokia savo kokybinį tapatumą su Aukščiausiuoju ir todėl yra atleidžiamas nuo atoveikio už visus praeities darbus.
Komentaras
Brahma-bhūta – tai būsena, kai žmogus yra apsivalęs nuo materijos nešvarybių ir transcendentaliai tarnauja Viešpačiui. Mad-bhaktiṁ labhate parām (BG 18.54). Kai protas nesukauptas į Viešpaties lotosines pėdas, neįmanoma išlaikyti Brahmano (Absoliuto) kokybės. Sa vai manaḥ kṛṣṇa-padāravindayoḥ. Kas visada su transcendentine meile tarnauja Viešpačiui, kitaip sakant, įsisąmonino Kṛṣṇą, tas iš tikrųjų išsivadavo iš aistros guṇos įtakos ir nusiplovė materijos nešvarybes.