LT/BG 6.32
Tekstas 32
- ātmaupamyena sarvatra
- samaṁ paśyati yo ’rjuna
- sukhaṁ vā yadi vā duḥkhaṁ
- sa yogī paramo mataḥ
Pažodinis vertimas
ātma — su savuoju „aš“; aupamyena — lygindamas; sarvatra — visur; samam — lygiai; paśyati — žvelgia; yaḥ — tas, kuris; arjuna — o Arjuna; sukham — į laimę; vā — arba; yadi — jeigu; vā — arba; duḥkham — į kančią; saḥ — toks; yogī — transcendentalistas; paramaḥ — tobulas; mataḥ — yra laikomas.
Vertimas
Tas yra tobulas yogas, kas visas būtybes lygindamas su savuoju „aš“ mato, kad iš tiesų jos lygios tiek savo laimėje, tiek kančioje, o Arjuna.
Komentaras
Žmogus, įsisąmoninęs Kṛṣṇą, yra tobulas yogas. Jis jautrus kitų būtybių laimei ir kančioms, nes viską yra patyręs pats. Gyvosios esybės kančių priežastis ta, kad ji užmiršo savo ryšį su Dievu. O jos laimės šaltinis – tai supratimas, kad Kṛṣṇa – visa žmogaus veikla besimėgaujantis aukščiausiasis subjektas, visų žemių bei planetų savininkas ir tikrasis visų gyvųjų esybių draugas. Tobulas yogas suvokia, kad materialios gamtos guṇų sąlygota gyvoji būtybė užmiršo savo ryšį su Kṛṣṇa ir todėl tapo pasmerkta trejopoms materialioms kančioms. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus laimingas, todėl jis stengiasi plačiai propaguoti Kṛṣṇos mokslą. Kadangi tobulas yogas stengiasi papasakoti visiems apie Kṛṣṇos įsisąmoninimo svarbą, jis yra didžiausias labdarys pasaulyje ir brangiausias Viešpaties tarnas. Na ca tasmān manuṣyeṣu kaścin me priya-kṛttamaḥ (BG 18.69). Kitaip sakant, Viešpaties bhaktas nuolatos rūpinasi visų gyvųjų esybių gerove, todėl jis – tikras visų mūsų draugas. Kartu jis didžiausias yogas, nes nesiekia tobulumo sau pačiam, bet stengiasi dėl kitų. Jis nepavydi savo broliams – gyvosioms esybėms. Tuo ir skiriasi tyras Viešpaties bhaktas nuo yogo, besirūpinančio tik savo paties tobulėjimu. Yogas, kuris pasitraukia į atokią vietą, kad jam gerai sektųsi medituoti, nebūtinai yra toks tobulas, kaip bhaktas, kuris iš visų jėgų stengiasi kiekvieną žmogų atvesti į Kṛṣṇos sąmonę.