LT/BG 6.39

Revision as of 13:29, 20 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 39

etan me saṁśayaṁ kṛṣṇa
chettum arhasy aśeṣataḥ
tvad-anyaḥ saṁśayasyāsya
chettā na hy upapadyate

Pažodinis vertimas

etat — tai yra; me — mano; saṁśayam — dvejonė; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; chettum — išsklaidyti; arhasi — Tu esi prašomas; aśeṣataḥ — visiškai; tvat — be Tavęs; anyaḥ — kitas; saṁśayasya — dvejonės; asya — šios; chettā — panaikintojas; na — niekada; hi — tikrai; upapadyate — gali būti surastas.

Vertimas

Štai mano dvejonė, o Kṛṣṇa, prašau Tavęs ją visiškai išsklaidyti. Nes niekas, išskyrus Tave, negali to padaryti.

Komentaras

Kṛṣṇa puikiai žino praeitį, dabartį ir ateitį. „Bhagavad- gītos“ pradžioje Viešpats sakė, kad gyvosios esybės kaip individualybės egzistavo praeityje, egzistuoja dabar ir išlaikys savo individualybę ateityje, netgi išsivadavusios iš materijos pinklių. Taigi Jis jau išaiškino klausimą dėl individualios gyvosios esybės ateities. Dabar Arjuna nori sužinoti nevykėlio transcendentalisto likimą. Niekas neprilygsta Kṛṣṇai, juo labiau Jo nepranoksta, ir, be abejonių, vadinamieji „didieji“ išminčiai bei filosofai, priklausantys nuo materialios gamtos malonės, negali lygintis su Juo. Todėl Kṛṣṇos nuomonė – tai galutinis ir išsamus atsakymas, išsklaidantis visas abejones, nes Jis puikiai žino praeitį, dabartį bei ateitį, o Jo nepažįsta niekas. Tik Kṛṣṇa ir Jį įsisąmoninę bhaktai težino, kur glūdi tiesa.