LT/BG 6.45

Revision as of 13:35, 20 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 45

prayatnād yatamānas tu
yogī saṁśuddha-kilbiṣaḥ
aneka-janma-saṁsiddhas
tato yāti parāṁ gatim

Pažodinis vertimas

prayatnāt — griežtos praktikos dėka; yatamānaḥ — stengdamasis; tu — ir; yogī — toks transcendentalistas; saṁśuddha — nuplautos; kilbiṣaḥ — kurio visos nuodėmės; aneka — po didelės daugybės; janma — gimimų; saṁsiddhaḥ — pasiekęs tobulybę; tataḥ — po to; yāti — pasiekia; parām — aukščiausią; gatim — tikslą.

Vertimas

Kai yogas nuoširdžiai stengiasi toliau tobulėti, po daugybės yogos praktikai skirtų gyvenimų, nusiplovęs visas nešvarybes, jis galiausiai pasiekia tobulumą ir aukščiausią tikslą.

Komentaras

Žmogus, gimęs labai padorioje, aristokratiškoje ar šventoje šeimoje, suvokia turįs palankias sąlygas praktikuoti yogą, todėl ryžtingai imasi savo neužbaigto darbo ir šitaip visiškai apsivalo nuo materijos nešvarybių. Visiškai apsivalęs jis pasiekia aukščiausią tobulumą – Kṛṣṇos sąmonę. Kṛṣṇos sąmonė – tai tobulas nieko neužterštas būvis. Tai patvirtinama „Bhagavad-gītoje“ (7.28):

yeṣāṁ tv anta-gataṁ pāpaṁ
janānāṁ puṇya-karmaṇām
te dvandva-moha-nirmuktā
bhajante māṁ dṛḍha-vratāḥ

„Po daugybės doringai veiklai paaukotų gyvenimų, visiškai apsivalęs nuo materijos sutepties ir atsikratęs iliuzinių priešybių žmogus atsideda transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui.“