LT/BG 7.2

Revision as of 07:09, 24 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 2

jñānaṁ te ’haṁ sa-vijñānam
idaṁ vakṣyāmy aśeṣataḥ
yaj jñātvā neha bhūyo ’nyaj
jñātavyam avaśiṣyate

Pažodinis vertimas

jñānām — patyrimu prieinamą žinojimą; te — tau; aham — Aš; sa — su; vijñānam — dievišku žinojimu; idam — šį; vakṣyāmi — paaiškinsiu; aśeṣataḥ — visiškai; yat — kurį; jñātvā — žinant; na — ne; iha — šiame pasaulyje; bhūyaḥ — toliau; anyat — nieko kito; jñātavyam — ką derėtų pažinti; avaśiṣyate — liks.

Vertimas

Dabar aš iki galo paskelbsiu tau ir patyrimu prieinamą, ir dievišką žinojimą. Jį gavus daugiau nebus ką pažinti.

Komentaras

Visiškas žinojimas apima reiškinių pasaulio, už jo esančios dvasios ir judviejų šaltinio pažinimą. Toks žinojimas – transcendentinis. Viešpats panoro išaiškinti Arjunai aukščiau aprašytą pažinimo sistemą, nes Arjuna – artimas Krsnos bhaktas ir draugas. Ketvirto skyriaus pradžioje Viešpats jau aiškino šiuos dalykus, o dabar vėl patvirtina Savo žodžius: visišką žinojimą gali gauti tik Viešpaties bhaktas tiesiogiai iš Jo per mokinių seką. Norint pažinti žinių šaltinį, kuris yra visų priežasčių priežastis ir vienintelis visų yogos tipų meditacijos objektas, reikia turėti išminties. Suvokus visų priežasčių priežastį, atsiveria viskas, kas pažinu ir nelieka nieko nepažinta. Vedos („Muṇḍaka Upaniṣada“ 1.3) sako: kasmin bhagavo vijñāte sarvam idaṁ vijñātaṁ bhavati.