LT/BG 7.6
Tekstas 6
- etad-yonīni bhūtāni
- sarvāṇīty upadhāraya
- ahaṁ kṛtsnasya jagataḥ
- prabhavaḥ pralayas tathā
Pažodinis vertimas
etat — šios dvi gamtos; yonīni — kurių gimimo šaltinis; bhūtāni — visko, kas sukurta; sarvāṇi — visų; iti — taip; upadhāraya — žinok; aham — Aš; kṛtsnasya — visa talpinančio; jagataḥ — pasaulio; prabhavaḥ — apraiškų versmė; pralayaḥ — naikinimas; tathā — taip pat.
Vertimas
Tos dvi energijos – visų sukurtų būtybių šaltinis. Aš pradžia ir pabaiga viso to, kas materialu ir kas dvasiška šiame pasaulyje. Būk dėl to tikras.
Komentaras
Viskas kas egzistuoja, sukurta materijos ir dvasios. Dvasia yra kūrimo pagrindas, ji sukuria materiją. Dvasia neatsiranda tam tikrame materijos raidos etape, priešingai, tiktai dvasinė energija gali būti materialaus pasaulio pagrindas. Materialus kūnas vystosi, nes materijoje glūdi dvasia; vaikas palengva išauga į jaunuolį, vėliau į vyrą aukštesnės energijos, dvasinės sielos, buvimo dėka. Taip ir visas gigantiškos visatos kosmoso pasireiškimas vyksta dėl Supersielos, Viṣṇu, buvimo. Todėl dvasia ir materija – tai dvi pirminės Viešpaties energijos, kurios susijungia, sukurdamos gigantišką visatos formą; taigi pirminė visa ko priežastis yra Viešpats. Fragmentinė neatskiriama Viešpaties dalelė, t.y. gyvoji esybė, gali pastatyti didelį dangoraižį, gamyklą ar net didmiestį, tačiau nesugeba sukurti milžiniškos visatos. Milžiniškos visatos priežastis – milžiniška siela, Supersiela. Kṛṣṇa, Aukščiausiasis – ir milžiniškos, ir mažos sielos priežastis, todėl Jis – pirminė visų priežasčių priežastis. Tai patvirtinta ir „Kaṭha Upaniṣadoje“ (2.2.13). Nityo nityānāṁ cetanaś cetanānām.