LT/BG 8.12
Tekstas 12
- sarva-dvārāṇi saṁyamya
- mano hṛdi nirudhya ca
- mūrdhny ādhāyātmanaḥ prāṇam
- āsthito yoga-dhāraṇām
Pažodinis vertimas
sarva dvārāṇi — visus kūno vartus; saṁyamya — suvaldžius; manaḥ — protą; hṛdi — širdyje; nirudhya — uždarius; ca — taip pat; mūrdhni — viršugalvyje; ādhāya — sutelkus; ātmanaḥ — sielos; prāṇam — gyvybės orą; āsthitaḥ — esama; yoga-dhāraṇām — yogos būsenoje.
Vertimas
Yogos būsena – tai atsiribojimas nuo juslinės veiklos. Užvėrus visus juslių vartus ir sutelkus protą širdyje, o gyvybės orą – viršugalvyje, panyrama į yogą.
Komentaras
Norint praktikuoti yogą, kurią siūlo šis posmas, visų pirma reikia atsitverti nuo visų juslinių malonumų. Šis metodas vadinamas pratyāhāra, t.y. juslių atitraukimu nuo jų objektų. Jutimo organus, kurie skirti pažinimui – akis, ausis, nosį, liežuvį ir lytėjimo organus – reikia tvirtai suimti į rankas ir neleisti jiems tenkintis. Tokiu būdu protas sutelkiamas į širdyje glūdinčią Supersielą, o gyvybės jėga pakeliama į viršugalvį. Šeštame skyriuje šis procesas aprašytas išsamiai, bet kaip jau minėta, mūsų laikais ši praktika vargu ar įgyvendinama. Geriausias metodas – tai Kṛṣṇos sąmonė. Jei žmogus sugeba visą laiką išlaikyti į Kṛṣṇą sutelktą protą ir pasiaukojęs Jam tarnauja, jam nesunku išbūti nesudrumsčiamame transcendentiniame transe, arba samādhi.