LT/Prabhupada 0698 - Vietoj tarnavimo savo jausmams, prašau tarnaukite Radha-Krišnai, tada jūs būsite laimingi
Lecture on BG 6.46-47 -- Los Angeles, February 21, 1969
Atsidavusysis: Kodėl Jūs mokote Rādhā-Kṛṣṇa sąmonės?
Prabhupāda: Hm? Atsidavusysis: Kodėl Jūs mokote Rādhā-Kṛṣṇa sąmonės?
Prabhupāda: Nes jūs užmiršote. Tai yra mūsų natūrali padėtis. Jūs užmiršote apie tarnystę Rādhā-Kṛṣṇai, todėl jūs tapote aptarnaujančiais māyā Jūs esate māyā, savo juslių, tarnai. Todėl aš mokau, jog "Jūs tarnaujate savo juslėms, pradėkite tarnauti Rādhā ir Kṛṣṇa, būsite laimingi. Tarnauti turite. Arba Rādhā-Kṛṣṇai arba māyai, iliuzijai, juslėms. Visi tarnauja juslėms. Ar ne taip?" Tačiau žmogus yra nepatenkintas. Jis negali būti patenkintas. Todėl aš suteikiu teisingą informaciją - šią tarnystę reikia atlikti. Jog vietoj tarnavimo savo juslėms, prašau tarnaukite Rādhā-Kṛṣṇai, tada būsite laimingi. Jūsų, kaip tarno, pozicija išlieka ta pati, tačiau aš siūlau gerą tarnystę. Jeigu jūs netarnausite Rādhā-Kṛṣṇai, tada turėsite tarnauti savo juslėms, māyai. Jūsų tarnystės pozicija išliks. Net jeigu jūs netarnausite Rādhā-Kṛṣṇai. Todėl, geriausias nurodymas, užuot tarnavę savo juslėms, užgaidoms, prašau tarnaukite Rādhā-Kṛṣṇai, būsite laimingi. Tai viskas.
Atsidavusysis: Prabhupāda? Prieš tai kai buvo užduotas šis klausimas, jūs kalbėjote apie šlokas kurias mums paliko Viešpats Caitanya. Aš negaliu suprasti. Viena vertus Jis sako, jog mes nenorime būti išvaduoti iš šio materialaus vandenyno, mes tik norime tarnauti. ir tada, kitoje šlokoje, Jis maldauja Kṛṣṇos, kad išvaduotų jį iš šio mirties vandenyno ir padarytų jį vienu iš Jo lotoso kojų atomu. Atrodo lyg tais būtų prieštaravimas, Aš negaliu...
Prabhupāda: Koks yra šis prieštaravimas? Prašau paaiškinkite.
Atsidavusysis: Na, atrodo lyg ir... Prieš tai jūs paaiškinote, jog mes neturėtumėme melsti būti išvaduotiems iš šio materialaus pasaulio. Mes tiesiog turėtumėme stengtis tarnauti Kṛṣṇai kur tik bebūtumėme. Būti išvaduotiems iš šio mirties vandenyno skamba kaip maldavimas išvaduoti jį iš šio materialaus vandenyno.
Prabhupāda: Na dhanaṁ na janam, mama janmani janmanīśvare bhavatād bhaktir ahaitukī. Leisk man tarnauti Tau. Tokia yra malda. Kita malda yra:
- ayi nanda-tanuja kiṅkaraṁ
- patitaṁ māṁ viṣame bhavāmbudhau
- kṛpayā tava pāda-paṅkaja-
- sthita-dhūlī-sadṛśaṁ vicintaya
- (CC Antya 20.32, Siksastaka 5)
Kita, jog "Tiesiog padaryk mane dulke ant Savo lotosinių kojų." Taigi vienoje šlokoje Jis sako, "Užimk mane tarnyste Tau", kitoje šlokoje Jis sako "Tiesiog padaryk mane dulke ant Savo lotosinių kojų..." Koks skirtumas? Nėra jokio skirtumo.