LT/Prabhupada 1026 - Jei mes suprantame, kad nesame besimėgaujantys, o Krišna yra besimėgaujantis, tuomet tai - dvasinis pasaulis
731129 - Lecture SB 01.15.01 - New York
Mes bandome tapti laimingais su tokia daugybe idėjų. Kiekvienas sugalvoja savo idėją: „dabar tai yra...” Bet nenaudėliai, jie nežino koks yra tikrasis būdas pasiekti laimę, tai yra Kṛṣṇa. To jie nežino. Na te viduḥ svārtha-gatiṁ hi viṣṇuṁ durāśayā ye bahir-artha-māninaḥ (SB 7.5.31). Jūs galite matyti savo šalyje, jie bando tokią daugybę dalykų. Tiek daug dangoraižių, tiek daug mašinų, tiek daug didelių didelių miestų, bet ten nėra laimės. Kadangi jie nežino ko trūksta. Mes duodame tą trūkstamą dalyką. Štai: „priimkite Kṛṣṇą ir būkite laimingi.” Tai yra mūsų Kṛṣṇos sąmonė. Kṛṣṇa ir gyvoji būtybė yra labai intymiai susiję. Kaip tėvas ir sūnus arba draugas ir draugas, ar šeimininkas ir tarnas, tokiu būdu. Mes esame labai intymiai susiję. Bet kadangi mes pamiršome savo intymų santykį su Kṛṣṇa ir bandome tapti laimingais šiame materialiame pasaulyje, todėl mes turime patirti tiek daug bėdų. Tokia yra padėtis. Kṛṣṇa bhuliya jīva bhoga vañcha kare. (Prema-vivarta 6.2).
Mes, gyvosios būtybės, bandome tapti laimingos šiame materialiame pasaulyje... „Kodėl jūs esate materialiame pasaulyje, kodėl ne dvasiniame pasaulyje?” Dvasiniame pasaulyje niekas negali tapti besimėgaujančiu, bhokta. Tai tik Aukščiausiajam bhoktāraṁ, yajña tapasāṁ-sarva Nėra (BG 5.29)... klaidos . Ten taip pat yra gyvosios būtybės, bet jos žino tobulai, kad tikrasis besimėgaujantis ir savininkas yra Kṛṣṇa. Tai yra dvasinė karalystė. Panašiai net ir šiame materialiame pasaulyje, jei mes tobulai suprantame, kad mes nesame besimėgaujantys, Kṛṣṇa yra besimėgaujantis, tuomet čia yra dvasinis pasaulis. Šis Kṛṣṇos sąmonės judėjimas bando kiekvienam įrodyti, kad mes nesame besimėgaujantys. Besimėgaujantis yra Kṛṣṇa. Visai kaip visas šis kūnas. Besimėgaujantis yra skrandis, o rankos, kojos, akys, ausis, smegenis ir viskas, visi jie turi būti panaudoti tam, kad surastų kuo mėgautis ir įdėtų tai į skrandį. Tai yra natūralu. Lygiai taip pat mes esame Dievo ar Kṛṣṇos dalelės, mes nesame besimėgaujantys.
Kiekvienoje religijoje tai yra priimta. Visai kaip krikščionių religija taip pat sako: „O Dieve duok mums duonos kasdieninės.” Duona, mes negalime jos pasigaminti. Ji turi ateiti iš Dievo. Tai taip pat yra ir Vedinė versija: Nityo nityānāṁ cetanaṣ cetanānām eko bahūnāṁ yo vidadhāti kāmān (Kaṭha Upaniṣad 2.2.13). Dievas ar Kṛṣṇa suteikia viską, visas gyvenimo būtinybes, kaip jūs norite, bet jei jūs priimate visus šiuos pasimėgavimo dalykus taip kaip jūs norite, tuomet jūs tampate supančiotas. Bet jei jūs priimsite dalykus, kurie skirti jums pasimėgauti, tena tyaktena bhuñjīthā (ISO mantra 1), kai Kṛṣṇa juos pasiūlo jums, tuomet jūs tapsite laimingi. Jei jūs padarysite... Visai kaip sergantis pacientas, jei jis nori mėgautis gyvenimu savu išsigalvotu būdu, jo liga tęsis. Bet jei jis priims tokį gyvenimo būdą, kurį jam nurodė gydytojas, tuomet jis išsivaduos nuo ligos. Taigi yra du metodai - pravṛtti ir nivṛtti. Pravṛtti reiškia „aš turiu polinkį valgyti tai ar mėgautis tuo. Kodėl ne? Aš turėčiau. Aš turiu laisvę.” „Tačiau sere, jūs neturite laisvės, jūs paprasčiausiai...” Tai yra māyā. Jūs neturite laisvės. Mes turime patirtį. Sakykime yra labai skanus maistas. Jei aš galvoju, kad galiu prisivalgyti kiek tik įmanoma, tuomet kitą dieną aš turėsiu badauti. Tučtuojau dizenterija arba nevirškinimas.