LT/BG 1.14
Tekstas 14
- tataḥ śvetair hayair yukte
- mahati syandane sthitau
- mādhavaḥ pāṇḍavaś caiva
- divyau śaṅkhau pradadhmatuḥ
Pažodinis vertimas
tataḥ — po to; śvetaiḥ — baltais; hayaiḥ — žirgais; yukte — pakinkytame; mahati — didingame; syandane — kovos vežime; sthitau — būdami; mādhavaḥ — Kṛṣṇa (sėkmės deivės sutuoktinis); pāṇḍavaḥ — Arjuna (Pāṇḍu sūnus); ca — taip pat; eva — tikrai; divyau — transcendentines; śaṅkhau — kriaukles; pradadhmatuh — ėmė pūsti.
Vertimas
O kitoje lauko pusėje, Viešpats Kṛṣṇa ir Arjuna didingame baltais žirgais kinkytame kovos vežime ėmė pūsti savo transcendentines kriaukles.
Komentaras
Kriauklės Kṛṣṇos ir Arjunos rankose – priešingai tai, kuria trimitavo Bhīṣmadeva – pavadintos transcendentinėmis. Transcendentinės kriauklės suskambo kaip ženklas, kad priešininkas pasmerktas pralaimėti, nes Kṛṣṇa – Pāṇḍavų pusėje. Jayas tu pāṇḍu-putrāṇām yeṣāṁ pakṣe janārdanaḥ. Pergalė visada yra su tokiais žmonėmis kaip Pāṇḍu sūnūs, nes su jais Viešpats Kṛṣṇa. Kad ir kur būtų Viešpats, visur ir visada šalia Jo bus sėkmės deivė, nes Ji nė per žingsnį nesitraukia nuo savo vyro. Vadinasi, pergalė ir pasisekimas laukė Arjunos – tokią žinią paskelbė Viṣṇu, arba Viešpaties Kṛṣṇos, kriauklės transcendentinis gausmas. Be to, kovos vežimą, kuriame abu bičiuliai sėdėjo, Arjunai dovanojo Agnis (ugnies dievas), o tai reiškė, kad juo galima pergalingai skintis kelią per visus tris pasaulius.