LT/BG 3.6
Tekstas 6
- karmendriyāṇi saṁyamya
- ya āste manasā smaran
- indriyārthān vimūḍhātmā
- mithyācāraḥ sa ucyate
Pažodinis vertimas
karma-indriyāṇi — penkis veikiančiuosius organus; saṁyamya —valdydamas; yaḥ —tas, kuris; āste —lieka; manasā —protu; smaran —galvodamas apie; indriya-arthān —juslių objektus; vimūḍha —kvaila; ātmā —siela; mithyā-ācāraḥ —apsimetėliu; saḥ —jis; ucyate —vadinamas.
Vertimas
Tas, kuris suturi savo jusles nuo veiklos, tačiau minčių nuo juslių objektų atplėšti nepajėgia, tikrai pats save apgaudinėja ir yra vadinamas apsimetėliu.
Komentaras
Daug yra apsimetėlių, kurie užuot veikę su Kṛṣṇos sąmone dedasi medituojančiais, nors iš tiesų jų mintys sukasi apie juslinius malonumus. Tokie apsimetėliai postringauja filosofinėmis temomis, norėdami apgauti savo rafinuotus pasekėjus, tačiau, pasak šio posmo, jie – didžiausi apgavikai. Siekdamas juslinių malonumų žmogus gali atlikti bet kurio socialinio sluoksnio funkcijas, tačiau paisydamas jo sluoksniui galiojančių regulų palengva apsivalytų. Tas, kuris dedasi yogu, o iš tikro dairosi juslinio pasitenkinimo objektų, vertas vadintis didžiausiu apgaviku, nors retkarčiais ir filosofuoja. Jo žinios neturi vertės, nes visa, ką tokiam nusidėjėliui duoda jo išprusimas, pasiglemžia iliuzinė Viešpaties energija. Tokio apsimetėlio protas visuomet būna užterštas, todėl jo parodomoji yogos meditacija neturi jokios vertės.