LT/BG 3.13
Tekstas 13
- yajña-śiṣṭāśinaḥ santo
- mucyante sarva-kilbiṣaiḥ
- bhuñjate te tv aghaṁ pāpā
- ye pacanty ātma-kāraṇāt
Pažodinis vertimas
yajña-śiṣṭa — maisto, kuriuo vaišinamasi atlikus yajñą; aśinaḥ — valgytojai; santaḥ — bhaktai; mucyante — atsikrato; sarva — visų rūšių; kilbiṣaiḥ — nuodėmių; bhuñjate — mėgaujasi; te — jie; tu — bet; agham — baisiom nuodėmėm; pāpāḥ — nusidėjėliai; ye — kurie; pacanti — ruošia maistą; ātma-kāraṇāt — jusliniam malonumui.
Vertimas
Viešpaties bhaktams atleidžiamos visos nuodėmės, nes jie valgo paaukotą maistą. O tie, kurie ruošia maistą savo juslių malonumui, iš tiesų minta tiktai nuodėme.
Komentaras
Aukščiausiojo Viešpaties bhaktai, ar Kṛṣṇą įsisąmoninę žmonės, vadinami santomis. „Brahma-saṁhitoje“ (5.38) rašoma, kad jie visada kupini meilės Viešpačiui: premāñjana-cchurita-bhakti-vilocenana santaḥ sadaiva hṛdayeṣu vilokayanti. Santos nevalgo to, kas nebuvo paaukota Aukščiausiajai Asmenybei, nes su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu – Govinda (teikiančiu visus malonumus), Mukunda (teikiančiu išsivadavimą) ar Kṛṣṇa (visų patraukliausia asmenybe), juos sieja amžini meilės saitai. Todėl bhaktai nuolat atlieka yajñą įvairiais pasiaukojimo tarnystės būdais: pavyzdžiui, śravaṇam, kīrtanam, smaraṇam, arcanam etc. Šių yajñų atlikimas neleidžia jiems susiteršti nuodėmingais materialaus pasaulio ryšiais. O tie, kurie gamina maistą tik sau, t.y. norėdami jusliškai pasitenkinti, ne tik vagia, bet ir minta įvairiausiomis nuodėmėmis. Ar gali būti laimingas vagis ir nusidėjėlis? Ne, negali. Taigi, tam kad žmonės taptų iš tiesų laimingi, juos reikia mokyti nesudėtingo saṅkīrtana-yajños metodo, visiškos Kṛṣṇos sąmonės. Antraip pasaulyje nebus nei taikos, nei laimės.