LT/BG 3.39

Revision as of 10:30, 14 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 39

āvṛtaṁ jñānam etena
jñānino nitya-vairiṇā
kāma-rūpeṇa kaunteya
duṣpūreṇānalena ca

Pažodinis vertimas

āvṛtam — aptemdyta; jñānam — tyra sąmonė; etena — šio; jñāninaḥ — to, kuris žino; nitya-vairiṇā — amžino priešo; kāma-rūpeṇa — geismo pavidalu; kaunteya — o Kuntī sūnau; duṣpūreṇa — nepasotinamo; analena — ugnies; ca — taip pat.

Vertimas

Taip tyrą išmintingos gyvosios esybės sąmonę aptemdo jos amžinas priešas geismas, nepasotinamas ir liepsnojantis tarsi ugnis.

Komentaras

„Manu-smṛti“ pasakyta, kad jokiais jusliniais malonumais nenumaldysi geismo, kaip neužgesinsi ugnies, nuolat ją kurstydamas. Materialaus pasaulio veiklos centras yra seksas, todėl materialus pasaulis ir vadinamas maithunya-āgāra – „lytinio gyvenimo grandinės“. Įprastame kalėjime nusikaltėliai tūno už grotų, o Dievo įstatymus pažeidusius nusikaltėlius surakina lytinio gyvenimo grandinės. Materiali civilizacija, kuri vystosi juslinio pasitenkinimo pagrindu, prailgina gyvosios esybės materialią egzistenciją. Todėl geismas yra neišmanymo, laikančio gyvąją esybę materialiame pasaulyje, simbolis. Jusliniai malonumai gali sukelti šiokį tokį laimės jausmą, tačiau tariamasis laimės jausmas – mirtinas tokių malonumų besivaikančiojo priešas.