LT/BG 4.15
Tekstas 15
- evaṁ jñātvā kṛtaṁ karma
- pūrvair api mumukṣubhiḥ
- kuru karmaiva tasmāt tvaṁ
- pūrvaiḥ pūrva-taraṁ kṛtam
Pažodinis vertimas
evam — šitaip; jñātvā — gerai žinant; kṛtam — buvo atliktas; karma — darbas; pūrvaiḥ — praeities autoritetų; api — tikrai; mumukṣubhiḥ — išsivadavusių; kuru — tiesiog vykdyk; karma — nurodytą pareigą; eva — tikrai; tasmāt — todėl; tvam — tu; pūrvaiḥ — pirmtakų; pūrva-taram — senovėje; kṛtam — kaip buvo atlikta.
Vertimas
Šitaip suvokdamos transcendentinę Mano prigimtį, senovėje veikė visos išvaduotos sielos. Todėl tu irgi privalai vykdyti savo pareigą, sekdamas jų pėdomis.
Komentaras
Yra dviejų kategorijų žmonės. Vienų širdyse knibžda nešvarūs materialūs siekiai, o kiti jų neturi. Kṛṣṇos sąmonė išganinga ir vieniems, ir kitiems. Žmonės su užterštomis širdimis gali pasirinkti Kṛṣṇos sąmonę ir, laikydamiesi reguliuojamųjų pasiaukojimo tarnystės principų, tolydžio apsivalyti. O apsivaliusieji gali tęsti Kṛṣṇos sąmonės veiklą, savo pavyzdžiu įkvėpdami aplinkinius, kurie iš to gautų naudos. Neišmanėliai ir Kṛṣṇos sąmonės neofitai, kurie dar neperprato Kṛṣṇos sąmonės esmės, dažnai nori atsisakyti veiklos. Viešpats nepritaria Arjunos ketinimams atsisakyti veiksmų kovos lauke. Reikia veikti, tiktai būtina žinoti kaip. Nederėtų atsisakyti Kṛṣṇos sąmonės veiklos ir sėdėti nuošalyje, prisidengiant Kṛṣṇos sąmone, geriau jau atlikti realią veiklą vardan Kṛṣṇos. Šiame posme Kṛṣṇa pataria Arjunai veikti įsisąmoninus Kṛṣṇą, sekti ankstesniųjų Viešpaties mokinių pėdomis, pavyzdžiui, jau minėtuoju Saulės dievu Vivasvānu. Aukščiausiasis Viešpats prisimena ir visus Savo ankstesnius poelgius, ir visus poelgius tų žmonių, kurie praeityje veikė su Kṛṣṇos sąmone. Todėl Jis skatina sekti Saulės dievo, kurį prieš milijonus metų šio meno išmokė Pats Viešpats, pavyzdžiu. Apie tokius Viešpaties Kṛṣṇos mokinius šiame posme kalbama kaip apie seniai išsivadavusias sielas, vykdančias Kṛṣṇos nurodytas pareigas.