LT/BG 4.20
Tekstas 20
- tyaktvā karma-phalāsaṅgaṁ
- nitya-tṛpto nirāśrayaḥ
- karmaṇy abhipravṛtto ’pi
- naiva kiñcit karoti saḥ
Pažodinis vertimas
tyaktvā — atmetęs; karma-phala-āsaṅgam — prisirišimą prie savo veiklos vaisių; nitya — nuolat; tṛptaḥ — patenkintas; nirāśrayaḥ — be jokio prieglobsčio; karmaṇi — veikla; abhipravṛttaḥ — visiškai užsiėmęs; api — nepaisant; na — ne; eva — tikrai; kiñcit — ką nors; karoti — daro; saḥ — jis.
Vertimas
Tas, kuris atsikratė bet kokio prisirišimo prie savo veiklos vaisių, visada patenkintas ir nepriklausomas, jis neatlieka karminės veiklos, nors ir yra pasinėręs į visokiausius darbus.
Komentaras
Išvengti veiklos pančių galima tiktai veikiant su Kṛṣṇos sąmone, kai viskas daroma Kṛṣṇai. Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus poelgius įkvepia tyra meilė Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, todėl veiklos rezultatai jo nevilioja. Jam ne itin rūpi net ir savęs išlaikymas, nes visus savo reikalus jis patiki Kṛṣṇai. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nesivaiko naujų daiktų ir nesistengia išsaugoti jam priklausančių. Jis stengiasi kuo geriau vykdyti savo pareigas, o kitką palieka Kṛṣṇos valiai. Toks atsižadėjęs žmogus visad nepriklausomas nuo gėrio, blogio ir jų pasekmių, tartum jokių veiksmų ir neatliktų. Tai akarmos – „veiksmų be atoveikio“ požymis. Todėl visa ne Kṛṣṇai skirta veikla supančioja veikėją; toks ir yra, kaip buvo aiškinta, realus vikarmos poveikis.