LT/BG 4.26
Tekstas 26
- śrotrādīnīndriyāṇy anye
- saṁyamāgniṣu juhvati
- śabdādīn viṣayān anya
- indriyāgniṣu juhvati
Pažodinis vertimas
śrotra-ādīni — pradedant nuo klausos ir kitas; indriyāṇi — jusles; anye — kiti; saṁyama — suvaldymo; agniṣu — ugnyje; juhvati — atnašauja; śabda-ādīn — garso virpesius ir kitus; viṣayān — juslinio pasitenkinimo objektus; anye — kiti; indriya — juslių organų; agniṣu — ugnyse; juhvati — jie atnašauja.
Vertimas
Kai kas [tyri brahmacāriai] aukoja klausymosi procesą bei jusles proto suvaldymo ugnyje, o kiti [gyvenantys reglamentuotą šeimyninį gyvenimą] juslių ugnyje atnašauja juslių objektus.
Komentaras
Žmogaus gyvenimą sudaro keturios pakopos; jų atstovams – brahmacāriams, gṛhasthoms, vānaprasthoms bei sannyāsiams keliamas vienas uždavinys – tapti tobulais yogais arba transcendentalistais. Kadangi žmogus ne gyvūnas, ir gyventi jis turi ne dėl juslinio pasitenkinimo, tai keturios žmogaus gyvenimo pakopos organizuotos taip, kad jis pasiektų dvasinio gyvenimo tobulumą. Brahmacāriai, t.y. mokiniai, kuriuos globoja bona fide dvasinis mokytojas, kontroliuoja savo protą susilaikydami nuo juslių tenkinimo. Brahmacāris klauso tik tokių žodžių, kurie susiję su Kṛṣṇos sąmone; klausymas – suvokimo pagrindas, todėl tyras brahmacāris visiškai atsideda harer nāmānukīrtanam – klausosi pasakojimų apie Viešpaties šlovę ir pats Jį šlovina. Jis neklauso materialaus garso virpesių, jo klausa nukreipta į transcendentinius garso virpesius: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa. Taip ir šeimos žmonės, kuriems juslinis pasitenkinimas iš dalies leidžiamas, tokius veiksmus privalo stipriai riboti. Lytinis gyvenimas, svaigalų vartojimas bei mėsos valgymas – į tokius dalykus linksta žmonių visuomenė, tačiau reglamentuojamą šeiminį gyvenimą gyvenantis žmogus susilaiko nuo palaido lytinio gyvenimo bei kitokių juslinių malonumų. Pagrįstos religinio gyvenimo normomis jungtuvės yra paplitusios kiekvienoje civilizuotoje žmonių visuomenėje, nes šitaip apribojamas lytinis gyvenimas.Toks susilaikymas irgi yra viena yajños rūšių, nes apribojęs jusles, šeimos žmogus savo natūralų polinkį jusliškai tenkintis aukoja vardan kilnesnio transcendentinio gyvenimo.