LT/BG 4.27
Tekstas 27
- sarvāṇīndriya-karmāṇi
- prāṇa-karmāṇi cāpare
- ātma-saṁyama-yogāgnau
- juhvati jñāna-dīpite
Pažodinis vertimas
sarvāṇi — visų; indriya — juslių; karmāṇi — veiklą; prāṇa-karmāṇi — gyvybės orų funkcijas; ca — taip pat; apare — kiti; ātma-saṁyama — proto suvaldymo; yoga — jungties proceso; agnau — ugnyje; juhvati — atnašauja; jñāna-dīpite — trokšdami pažinti save.
Vertimas
Dar vieni, kurie nori suvokti save valdydami protą ir jusles, visų juslių veiklą ir gyvybės orą atnašauja kaip auką valdomo proto ugnyje.
Komentaras
Posme kalbama apie Patañjalio yogos sistemą. Patañjalis savo „Yoga-sūtroje“ sielą vadina pratyag-ātma ir parāg-ātma. Kol siela yra prisirišusi prie juslinių malonumų, ji – parāg-ātma, bet kai toji siela atsiriboja nuo tokių juslinių malonumų, ji tampa pratyag-ātma. Sielai turi įtakos dešimties orų cirkuliacija kūne, tai suvokiama kvėpavimo sistemos dėka. Patañjalio yogos sistema moko, kaip valdyti kūno oro funkcijas fiziniais pratimais, kad kūne esančio oro funkcionavimas teigiamai veiktų ir apvalytų sielą nuo materialių prisirišimų. Pagal šią yogos sistemą, galutinis tikslas – pasiekti pratyag-ātmos būvį. Pratyag-ātma susilaiko nuo materialios veiklos. Juslės sąveikauja su juslių objektais. Pavyzdžiui, ausys klauso, akys žiūri, nosis uodžia, liežuvis ragauja, rankos lyti, taigi visų jų veikla nukreipta į išorę nuo savojo „aš“. Visa tai vadinama prāṇa-vāyu veikla. Apāna-vāyu leidžiasi žemyn, vyāna-vāyu suspaudžia ir plečia, udāna-vāyu kyla į viršų. Prašviesėjęs žmogus šiais procesais siekia savęs pažinimo.