LT/BG 4.28
Tekstas 28
- dravya-yajñās tapo-yajñā
- yoga-yajñās tathāpare
- svādhyāya-jñāna-yajñāś ca
- yatayaḥ saṁśita-vratāḥ
Pažodinis vertimas
dravya-yajñāḥ — paaukodami savo nuosavybę; tapaḥ-yajñāḥ — auka per asketizmą; yoga-yajñāḥ — auka per aštuonialypį misticizmą; tathā — šitaip; apare — kiti; svādhyāya — auka per Vedų studijavimą; jñāna-yajñāḥ — auka per transcendentinį pažinimą; ca — taip pat; yatayaḥ — nušvitusieji; saṁśita-vratāḥ — davę griežtus įžadus.
Vertimas
Davę griežtus įžadus, vieni prašviesėja aukodami savo turtus, kiti – atlikdami rūsčias askezes, aštuonialypės mistinės yogos praktika arba Vedų studijomis, kuriomis siekiama transcendentinio pažinimo.
Komentaras
Minėtąsias aukas galima suskirstyti į keletą grupių. Yra žmonių, savo nuosavybę aukojančių įvairiai labdaringai veiklai. Turtingi Indijos prekijai bei karališkųjų šeimų nariai steigia labdaringas įstaigas: dharma-śālas, anna-kṣetras, atithi-śālas, anāthālayas ir vidyā-pīṭhas. Kitose šalyse taip pat veikia daug ligoninių, senelių prieglaudų bei kitokių labdaringų organizacijų, dalijančių maistą neturtingiems, išrūpinančių jiems galimybę mokytis bei teikiančių nemokamą medicinos pagalbą. Tokia labdaringa veikla vadinama dravyamaya-yajña. Yra ir tokių, kurie siekdami geresnio gyvenimo ar norėdami pasikelti į aukštesnes visatos planetas, savo noru atlieka tokias askezes, kaip candrāyaṇa ir cāturmāsya. Šie metodai reikalauja rūsčių įžadų, gyvenimą tenka tvarkyti pagal griežtas taisykles. Pavyzdžiui, davęs cāturmāsyos įžadus žmogus nesiskuta keturis mėnesius per metus (nuo liepos iki spalio), valgo tik kartą per dieną tam tikrą maistą, neišeina iš namų. Toks patogumų atsisakymas vadinamas tapomaya-yajña. Dar kiti praktikuoja įvairias mistines yogas, pavyzdžiui, Patañjalio sistemą (kad įsilietų į Absoliuto būtį) ar haṭha-yogą bei aṣtāṅga-yogą (kad pasiektų tam tikros tobulybės). O kiti keliauja po visas šventąsias vietas. Visi šie metodai vadinasi yoga-yajña – auka, kuri padeda siekti tam tikrų tobulumų materialiame pasaulyje. Yra ir tokių, kurie studijuoja įvairius Vedų raštus, dažniausiai Upaniṣadas, „Vedānta-sūtrą“ ar sāṅkhyos filosofiją. Tai svādhyāya-yajña – auka studijuojant. Visi minėtieji yogai uoliai atnašauja įvairias aukas ir siekia aukštesnio būties statuso. Tačiau Kṛṣṇos sąmonė skiriasi nuo tokios praktikos. Kṛṣṇos sąmonė – tiesioginė tarnystė Aukščiausiajam Viešpačiui. Jos negalima išsiugdyti nė vienu minėtu būdų – ji pasiekiama tik Viešpaties ir Jo bona fide bhaktų malone. Todėl Kṛṣṇos sąmonė yra transcendentinė.