LT/BG 4
Prabhupados komentarus galite rasti paspaudę ant teksto nuorodos
Tekstas 4.1: Dievo Asmuo, Viešpats Śrī Kṛṣṇa, tarė: Aš išdėsčiau šį amžiną yogos mokslą Saulės dievui Vivasvānui, Vivasvānas – žmonijos tėvui Manu, o Manu savo ruožtu persakė jį Ikṣvāku.
Tekstas 4.2: Šis aukščiausias mokslas buvo perduodamas mokinių seka ir taip jį patirdavo šventieji karaliai. Tačiau ilgainiui seka nutrūko, todėl pirminė mokslo esmė dabar, atrodo, bus prarasta.
Tekstas 4.3: Šiandien Aš skelbiu tau šį senovinį mokslą apie savitarpio santykius su Aukščiausiuoju, nes tu – Mano bhaktas ir draugas, todėl pajėgsi perprasti transcendentinę šio mokslo paslaptį.
Tekstas 4.4: Arjuna tarė: Saulės dievas Vivasvānas gimė anksčiau už Tave. Kaip suprasti, jog Tu kitados jam išdėstei šį mokslą?
Tekstas 4.5: Dievo Asmuo tarė: Daugybę gyvenimų mes pragyvenome – tiek Aš, tiek tu. Aš atmenu juos visus, o tu jų atminti negali, o priešų baudėjau!
Tekstas 4.6: Nors Aš negimstu ir Mano transcendentinis kūnas niekada neyra, nors esu visų gyvųjų esybių Viešpats, vis dėlto kiekvieną epochą Aš nužengiu Savo pirmapradžiu transcendentiniu pavidalu.
Tekstas 4.7: Kai tik religija kur nors ima nykti ir įsivyrauja bedievybė, Aš nužengiu Pats, o Bharatos aini.
Tekstas 4.8: Kad išlaisvinčiau doruosius ir sunaikinčiau piktadarius, o taip pat atkurčiau religijos principus, epocha po epochos Aš apsireiškiu Pats.
Tekstas 4.9: Kas suvokia transcendentinę Mano atėjimo ir žygių esmę, tas palikęs kūną daugiau negimsta materialiame pasaulyje, bet eina į amžinąją Mano buveinę, o Arjuna.
Tekstas 4.10: Įveikę potraukius, baimę bei pyktį, visiškai panirę į Mane ir Manyje atradę prieglobstį, daugelis praeityje gyvenusių žmonių apsivalė pažinę Mane ir užsidegė transcendentine meile Man.
Tekstas 4.11: Kaip žmogus man atsiduoda, taip Aš jam ir atlyginu. Kiekvienas visais atžvilgiais seka Mano keliu, o Pṛthos sūnau.
Tekstas 4.12: Žmonės šiame pasaulyje trokšta pasisekimo karminėje veikloje, todėl jie ir garbina pusdievius. Žinoma, jie greitai sulaukia tokios veiklos rezultatų.
Tekstas 4.13: Pagal tris materialios gamtos guṇas ir su jomis susijusį darbą Aš sukūriau keturis žmonių visuomenės luomus. Nors Aš esu šios sistemos kūrėjas, žinok, jog būdamas nekintantis, Aš nieko neveikiu.
Tekstas 4.14: Nėra tokios veiklos, kuri darytų Man įtaką, nesiekiu Aš ir veiklos vaisių. Suvokiantis šią tiesą apie Mane neįklimpsta į savo karminės veiklos pasekmes.
Tekstas 4.15: Šitaip suvokdamos transcendentinę Mano prigimtį, senovėje veikė visos išvaduotos sielos. Todėl tu irgi privalai vykdyti savo pareigą, sekdamas jų pėdomis.
Tekstas 4.16: Net ir išmintingasis susipainioja, bandydamas apibrėžti, kas yra veiksmas, o kas – neveikimas. Dabar Aš paaiškinsiu, kas yra veiksmas. Tai žinodamas tu išsivaduosi nuo visų nelaimių.
Tekstas 4.17: Veiklos vingrybes perprasti labai sunku. Todėl būtina teisingai suvokti, kas yra veiksmas, koks veiksmas draudžiamas, ir kas yra neveikimas.
Tekstas 4.18: Kas neveikimą mato veikloje, o veiklą – neveikime, tas išminčius tarp žmonių. Jo padėtis transcendentinė, nors jis ir atlieka pačią įvairiausią veiklą.
Tekstas 4.19: Tasai vadinamas tobulai žinančiu, kurio pastangos nenukreiptos į juslinį pasitenkinimą. Išminčiai teigia, kad jo darbų pasekmes jau sudegino tobulo žinojimo ugnis.
Tekstas 4.20: Tas, kuris atsikratė bet kokio prisirišimo prie savo veiklos vaisių, visada patenkintas ir nepriklausomas, jis neatlieka karminės veiklos, nors ir yra pasinėręs į visokiausius darbus.
Tekstas 4.21: Toksai išmintingas žmogus veikia visiškai suvaldęs protą bei intelektą, jis atsisako nuosavybės jausmo ir dirba tik tam, kad gautų kas būtiniausia pragyvenimui. Taip elgdamasis jis nepatiria atoveikio už nuodėmes.
Tekstas 4.22: Kas išvengia dualizmo ir pavydo, išlieka tvirtas tiek sėkmėje, tiek nelaimėje, ir pasitenkina tuo, kas savaime gaunama – tas niekuomet nesusipainioja, nors ir atlieka įvairius veiksmus.
Tekstas 4.23: Veikla žmogaus, kuris yra neprisirišęs prie materialios gamtos guṇų ir pasiekė visišką transcendentinį žinojimą, įsilieja į transcendenciją.
Tekstas 4.24: Visiškai paniręs į Kṛṣṇos sąmonę žmogus būtinai eis į dvasinę karalystę, nes jis visiškai atsideda dvasinei veiklai, kurioje ir aukojimas yra absoliutus, ir tai, kas aukojama, yra tokios pat dvasinės prigimties.
Tekstas 4.25: Vieni yogai nepriekaištingai garbina pusdievius, aukodami jiems įvairias aukas, o kiti atnašauja aukas Aukščiausiojo Brahmano ugnyje.
Tekstas 4.26: Kai kas [tyri brahmacāriai] aukoja klausymosi procesą bei jusles proto suvaldymo ugnyje, o kiti [gyvenantys reglamentuotą šeimyninį gyvenimą] juslių ugnyje atnašauja juslių objektus.
Tekstas 4.27: Dar vieni, kurie nori suvokti save valdydami protą ir jusles, visų juslių veiklą ir gyvybės orą atnašauja kaip auką valdomo proto ugnyje.
Tekstas 4.28: Davę griežtus įžadus, vieni prašviesėja aukodami savo turtus, kiti – atlikdami rūsčias askezes, aštuonialypės mistinės yogos praktika arba Vedų studijomis, kuriomis siekiama transcendentinio pažinimo.
Tekstas 4.29: O dar kiti yra linkę siekti transo kvėpavimo sulaikymu. Iškvėpiamą orą aukodami įkvėpiamam, o įkvėpiamą – iškvėpiamam, jie sustabdo kvėpavimą ir šitaip galų gale pasiekia transą. Kai kurie riboja maistą ir kaip auką atnašauja iškvėpiamą orą jam pačiam.
Tekstas 4.30: Visi šie aukotojai, suvokiantys aukos prasmę, apsivalo nuo atoveikio už nuodėmes ir, paragavę aukos vaisių nektaro, pakyla į aukščiausią amžiną aplinką.
Tekstas 4.31: O geriausias iš Kuru, neįmanoma šioje planetoje ir šiame gyvenime patirti laimės, jei neatnašaujamos aukos, o ką ir kalbėti apie kitą gyvenimą.
Tekstas 4.32: Visoms išvardintoms aukoms pritaria Vedos, ir kiekvieną jų sukuria tam tikra veikla. Tai suprasdamas, tu išsivaduosi.
Tekstas 4.33: O priešų baudėjau, atnašauti auką su išmanymu geriau, nei tiesiog aukoti materialią nuosavybę. Juk galų gale, o Pṛthos sūnau, visas veiksmo aukas vainikuoja transcendentinis žinojimas.
Tekstas 4.34: Pasistenk sužinoti tiesą iš dvasinio mokytojo. Nuolankiai jo teiraukis ir jam tarnauk. Save suvokusios sielos gali suteikti tau žinių, nes jos regi tiesą.
Tekstas 4.35: Gavęs tikrųjų žinių iš save pažinusios sielos, tu jau niekad nepulsi į iliuziją, nes šis žinojimas leis tau pamatyti, kad visos gyvosios būtybės – ne kas kita, kaip Aukščiausiojo dalis, kitaip sakant, jos priklauso Man.
Tekstas 4.36: Net jeigu tu ir esi pats didžiausias iš visų nusidėjėlių – įlipęs į transcendentinio pažinimo laivą perplauksi negandų vandenyną.
Tekstas 4.37: Kaip ugnies liežuviai malkas paverčia pelenais, taip, o Arjuna, žinojimo ugnis pelenais paverčia visus materialios veiklos atoveikius.
Tekstas 4.38: Nieko nėra šiame pasaulyje, kas būtų kilniau ir tyriau už transcendentinį žinojimą. Transcendentinis žinojimas – tai brandus viso misticizmo vaisius. O pasiekusiam pasiaukojimo tarnystės tobulumą šis žinojimas ilgainiui atsiskleis vidujai.
Tekstas 4.39: Tikintysis, kuris yra visiškai pasišventęs transcendentiniam pažinimui ir suvaldo savo jusles, yra vertas įgyti tokį žinojimą ir, jį pasiekęs, netrukus patiria aukščiausią dvasinę ramybę.
Tekstas 4.40: Tačiau tamsūs ir netikintys žmonės, abejojantys apreikštais šventraščiais, neįgauna Dievo sąmonės – jie patiria nuopuolį. Abejojanti siela neatras laimės nei šiame, nei kitame pasaulyje.
Tekstas 4.41: Tas, kuris atlieka pasiaukojimo tarnystę, atsisakydamas savo veiklos vaisių, ir kurio abejones sunaikino transcendentinis žinojimas – iš tiesų suvokia savąjį „aš“. Veiklos pasekmės Jo nebepančioja, o turtų užkariautojau.
Tekstas 4.42: Todėl žinojimo ginklu nukauki abejones, kurias neišmanymas pagimdė tavo širdyje. Apsiginklavęs yoga, o Bhārata, pakilki ir kovoki.