LT/BG 7.7
Tekstas 7
- mattaḥ parataraṁ nānyat
- kiñcid asti dhanañjaya
- mayi sarvam idaṁ protaṁ
- sūtre maṇi-gaṇā iva
Pažodinis vertimas
mattaḥ — už Mane; para-taram — aukštesnis; na — ne; anyat kiñcit — kas nors kitas; asti — yra; dhanañjaya — o turtų užkariautojau; mayi — Manyje; sarvam — visa, kas gali būti; idam — ką matome; protam — suverta; sūtre — ant siūlo; maṇi-gaṇāḥ — perlai; iva — lyg.
Vertimas
O turtų užkariautojau, nėra tiesos, aukštesnės už Mane. Viską laikau Aš, kaip suvertus perlus laiko siūlas.
Komentaras
Dažnai ginčijamasi, ar Aukščiausioji Absoliuti Tiesa yra beasmenė, ar Ji – asmenybė. Kai dėl „Bhagavad-gītos“, tai ji teigia, jog Absoliuti Tiesa – Dievo Asmuo, Śrī Krṣṇa, ir tai patvirtina kiekviena jos eilutė. Būtent šis posmas pabrėžia, jog Absoliuti Tiesa – asmenybė. Kad Dievo Asmuo yra Aukščiausioji Absoliuti Tiesa, tvirtina ir „Brahma- saṁhitā“: īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ sac-cid-ānanda-vigrahaḥ; Aukščiausioji Absoliuti Tiesa, Dievo Asmuo, yra Viešpats Kṛṣṇa. Jis – pirmapradis Viešpats, viso džiaugsmo šaltinis, Govinda, amžinas neišsenkančios palaimos ir žinojimo pavidalas. Šie autoritetingi šaltiniai neleidžia abejoti, kad Absoliuti Tiesa – tai Aukščiausiasis Asmuo, visų priežasčių priežastis. Tačiau impersonalistai ginčija tą teiginį, remdamiesi Vedų tekstu iš „Śvetāśvatara Upaniṣados“ (3.10): tato yad uttarataraṁ tad arūpam anāmayam / ya etad vidur amṛtās te bhavanti athetare duḥkham evāpiyanti. „Materialiame pasaulyje aukščiausiu tarp pusdievių, žmonių bei žemesniųjų būtybių – gyvūnų yra Brahmā, pirmapradė visatos gyvoji esybė. Tačiau virš Brahmos driekiasi Transcendencija, neturinti materialaus pavidalo ir nesuteršta materijos nešvarybių. Kiekvienas, Ją pažinęs, tampa transcendentalus, tačiau Jos nepažinusieji pasmerkti materialaus pasaulio kančioms.“
Impersonalistai ypač akcentuoja žodį arūpam. Tačiau arūpam nereiškia „beasmenis“. Šis žodis nurodo transcendentinį amžinybės, palaimos ir žinojimo pavidalą – kaip jį apibūdina aukščiau pateikta citata iš „Brahma-saṁhitos“. Kiti „Śvetāśvatara Upaniṣados“ (3.8.9) posmai pagrindžia šį teiginį tokiais žodžiais:
- vedāham etaṁ puruṣaṁ mahāntam āditya-varṇaṁ tamasaḥ parastāt tam eva vidvān ati
- mṛtyum eti nānyaḥ panthā vidyate ‘yanāya
- yasmāt paraṁ nāparam asti kiñcit yasmān nāṇīyo no jyāyo ‘sti kiñcit
- vṛkṣa iva stabdho divi tiṣṭhaty ekas tenedaṁ pūrṇaṁ puruṣeṇa sarvam
„Aš pažįstu Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Tą, kuris yra transcendentalus visoms iš tamsybės gimusioms materialioms sampratoms. Tik Jį suvokusieji gali sutraukyti gimimo ir mirties pančius. Vienintelis išsivadavimo kelias – pažinti Aukščiausią Asmenį.“
„Nėra tiesos, aukštesnės už Aukščiausią Asmenį, nes Jis – visų aukščiausias. Jis mažiausias iš mažiausių, ir didžiausias iš didžiausiųjų. Jis tarsi nebylus medis. Jis apšviečia transcendentinį dangų. Kaip medis leidžia savo šaknis, taip Jis skleidžia neaprėpiamas Savo energijas.“
Remiantis šiais posmais, galima daryti išvadą, kad Aukščiausioji Absoliuti Tiesa – tai Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris Savo nesuskaičiuojamomis materialiomis ir dvasinėmis energijomis persmelkia viską.