LT/BG 9.21
Tekstas 21
- te taṁ bhuktvā svarga-lokaṁ viśālaṁ
- kṣīṇe puṇye martya-lokaṁ viśanti
- evaṁ trayī-dharmam anuprapannā
- gatāgataṁ kāma-kāmā labhante
Pažodinis vertimas
te — jie; tam — tuo; bhuktvā — pasimėgavę; svarga-lokam — rojum; viśālam — plačiu; kṣīṇe — išeikvoję; puṇye — savo doringos veiklos rezultatus; martya-lokam — į mirtingųjų žemę; viśanti — nupuola; evam — taip; trayī — trijų Vedų; dharmam — doktrinų; anuprapannāḥ — laikydamiesi; gata-āgatam — mirtį ir gimimą; kāma-kāmāḥ — trokšdami juslinių malonumų; labhante — gauna.
Vertimas
Atsidžiaugę gausybe dangiškų juslinių malonumų ir išeikvoję savo doringos veiklos rezultatus, jie vėl grįžta į šią mirtingųjų planetą. Taigi tie, kurie ieškodami juslinių malonumų laikosi trijose Vedose nurodytų principų, telaimi pasikartojančius gimimą ir mirtį.
Komentaras
Pasikėlusieji į aukštesniąsias planetų sistemas ilgiau gyvena ir turi geresnes galimybes tenkinti jusles, tačiau amžinai likti ten negali. Kai doringos veiklos užtarnauti vaisiai pasibaigia, jie vėl siunčiami į šią žemę. Tam, kuris nepasiekia žinojimo tobulumo, kaip tai nurodo „Vedānta-sūtra“ (janmādy asya yataḥ), arba, kitaip sakant, nesuprantančiam, jog Kṛṣṇa yra visų priežasčių priežastis, nepavyksta pasiekti aukščiausio gyvenimo tikslo: jis kaskart iš naujo kyla į aukštesnes planetas ir po to leidžiasi žemyn, tarsi suktųsi apžvalgos rate – tai jis viršuje, tai vėl apačioje. Užuot pasikėlęs į dvasinį pasaulį, iš kurio nebėra pavojaus grįžti, jis paprasčiausiai sukasi gimimo ir mirties rate, papuldamas tai į aukštesnes, tai į žemesnes planetų sistemas – tokia posmo prasmė. Todėl geriau sugrįžti į dvasinį pasaulį, gyventi ten amžiną, kupiną palaimos bei žinojimo gyvenimą ir niekuomet nebegrįžti į perpildytą kančių materialų pasaulį.